TikTok likimas tapo nauju frontu Kinijos ir JAV konkurencijoje, rašo Dimitaras Lilkovas. Tačiau nepaisant to, kuo saga baigsis, ES turi būti pasirengusi įsikišti ir ginti savo piliečius.
Tam tikra prasme tai turėjo ateiti. Daugelį metų „TikTok“ saga eskalavo JAV, nes keliomis teisėkūros iniciatyvomis buvo bandoma užblokuoti vaizdo įrašų bendrinimo programą, o Donaldas Trumpas bandė ją tiesiogiai uždrausti 2020 m. Nepriklausomai nuo to, kas buvo Baltuosiuose rūmuose, buvo dvišalis lazeris sutelkia dėmesį į Pekino pajėgumų technologinės pažangos ir tarptautinio pasiekiamumo mažinimą.
Iš pradžių JAV surengė koncentruotą spaudimo kampaniją techninės įrangos fronte. Pirma, ji visiškai nutraukė esminius technologinius tiekimus Kinijos telekomunikacijų bendrovei ZTE, o tai beveik privedė prie jos bankroto. Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo surengė pasaulinį kryžiaus žygį prieš Kinijos nacionalinį čempioną „Huawei“ ir jos telekomunikacijų įrangos įsiskverbimą į svarbiausią tarptautinių sąjungininkų infrastruktūrą. Visai neseniai Bideno administracija įvedė drakonišką eksporto kontrolę, kuri apribojo Kinijos prieigą prie pažangiausių puslaidininkių ir pažangios gamybos įrangos.
Naujausias eskalavimas prieš „TikTok“ reiškia, kad JAV dabar yra pasirengusios karštam karui prieš milijardų vartotojų turinčią užsienio socialinės žiniasklaidos įmonę, kuri, kaip pranešama, talpina maždaug 170 mln. Šis tiesioginis susidūrimas atveria naują frontą vykstančioje JAV ir Kinijos konfrontacijoje ir sukuria papildomą įtampos šaltinį transatlantiniam aljansui.
Atsisakyti arba žūti
Šiuo metu JAV Kongresas yra pasiryžęs, kad „TikTok“ draudimas Amerikos vartotojams yra pateisinamas, nes įmonei nepavyko pakeisti savo nuosavybės, kaip reikalaujama Kongreso akte. Daugelį metų Kinijos kompanijai buvo pareikšti įtarimai dėl tyčinio Vakarų žurnalistų stebėjimo ir netinkamo asmens duomenų, kurie buvo siunčiami į Kinijos serverius, tvarkymu.
Dar blogiau yra tai, kad daugėja įrodymų, kad socialinės žiniasklaidos platforma yra naudojama kaip Kinijos komunistų partijos įrankis, siekiant sustiprinti arba pažeminti tam tikras politines problemas. Praėjus vos kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., „TikTok“ atitvėrė savo Rusijos paslaugas nuo likusio pasaulio, palikdama Rusijos vartotojus Kremliaus propagandos aido kameroje.
Visai neseniai Kinijos bendrovė buvo pradėtas oficialus tyrimas dėl leidimo Rusijai kištis į 2024 metų Rumunijos prezidento rinkimus. Žurnalistiniai tyrimai taip pat parodė, kaip greitai TikTok algoritmas gali tiksliai nustatyti vartotojų nuotaikas, įsitikinimus ir pageidavimus, nuvesdamas juos į savęs žalojimo ir depresijos duobę. Be to, platforma buvo naudojama siekiant paspartinti propagandą prieš Vakarų vyriausybes, tapdama viena iš pagrindinių nepasitikėjimą demokratija skatinančių priemonių.
Atvejis išskirtinis yra tai, kad „TikTok“ nėra tik privati įmonė. Jo savininko (Byte Dance) vieši pranešimai apie galimą pardavimą, taip pat Pekino pareigūnų žinutės rodo, kad bet kokį sprendimą pakeisti „TikTok“ nuosavybę gali priimti tik Kinijos vyriausybė.
Kas bus toliau?
JAV įstatymų leidžiamoji valdžia ir teismai susiduria su nauja Trumpo administracija. Techniškai kalbant, Kinijos įmonė ir toliau pažeidžia aktyvų Kongreso aktą. Tačiau naujasis JAV prezidentas išleido vykdomąjį įsakymą pratęsti vykdymo terminą (nors sąlygos vis dar netenkinamos). Pasakojimas apie „TikTok“ „išsaugojimą“ yra klaidinantis, nes programa bus visiškai uždrausta JAV jurisdikcijoje arba perparduota kitam savininkui.
Įdomu tai, kad jau yra precedentas su priverstiniu pažinčių programėlės „Grindr“ pardavimu. 2019 m. JAV Užsienio investicijų komitetas (CFIUS) nurodė priverstinai parduoti įmonę, gavęs įrodymų, kad Pekine dirbantys inžinieriai turėjo prieigą prie JAV vartotojų asmeninio susirašinėjimo ir sveikatos įrašų. Šį kartą statymas didesnis, nes „TikTok“ vertinamas dešimtimis milijardų, o vien jo algoritmas yra vertinamas turtas, kurio Kinijos vyriausybė nenori lengvai atsisakyti.
Jei būtų įvestas visiškas draudimas, tai būtų netikėtas atvejis JAV technologijų platformoms. 2020 m. Indija užblokavo „TikTok“ kartu su 50 kitų internetinių programų pagal nacionalinio saugumo nuostatas. Todėl dauguma Indijos vartotojų plūdo į „Instagram“ ir „YouTube“ šortus. Tai mums primena, kad jokia programa nėra nepakeičiama, bet ir tai, kad kelių Kalifornijoje įsikūrusių skaitmeninių gigantų oligopolija tik plečiasi tarptautiniu mastu.
ES optika
Nepriklausomai nuo galutinio rezultato JAV, Europos Sąjunga turėtų įsipareigoti apriboti „TikTok“ veiklą Europoje. Briuselyje „Twitter/X“ susižavėjimas kyla dėl personifikuoto susidūrimo su savininku Elonu Musku. Tačiau kur kas mažiau dėmesio skiriama TikTok ir jo maždaug 150 milijonų vartotojų Europoje, kurių dauguma yra paaugliai.
Rumunijos rinkimai yra aiškus pavyzdys, kaip Kinijos įmonė gali dirbtinai nukreipti dėmesį ir įsitraukti, kad sukompromituotų rinkimų procesą. Žala yra dvigubai didesnė, nes platforma turi itin didelį pasiekiamumą ir veikia kaip tiesioginė naujienų kanalas Europos jaunimui.
Europos vyriausybės ir saugumo tarnybos patvirtino „TikTok“ programėlės pažeidžiamumą, o Europos institucijos uždraudė jos darbuotojams naudotis programa. Ir vis dėlto labai nedaug šalių ėmėsi griežtesnių priemonių. Albanija buvo pirmoji Europos šalis, atvirai apribojusi savo veiklą dėl nacionalinio saugumo ir visuomenės saugumo sumetimų. Trumpam laikui Prancūzija taip pat visiškai uždraudė TikTok Naujojoje Kaledonijoje, nes programa buvo ginkluota siekiant paaštrinti vietinę krizę.
Likusios ES šalys turėtų tai padaryti, įgyvendindamos Skaitmeninių paslaugų įstatymą arba per nacionalinius teismus. Labai svarbu viešai mesti iššūkį šiai aktyvios įtakos operacijai, vykstančiai Europos ribose. Galų gale, tai būtų tik abipusiškumo aktas, nes Kinijos Liaudies Respublika dešimtmečius uždraudė šimtus JAV / Europos programų ir socialinės žiniasklaidos platformų.
Visa tai nereiškia, kad Briuselis turėtų leisti JAV didžiajai technologijų oligopolijai toliau eksploatuoti Europos vartotojų duomenis ir gauti naudos iš jų visur esančio stebėjimo režimo. ES turi savo skaitmeninio valdymo ir asmeninių laisvių teisinę sistemą, kuriai neturėtų būti pakenkta.
Iš tiesų ES rinka, kurioje gyvena beveik 500 mln. piliečių, yra vienas pagrindinių Amerikos technologijų įmonių pajamų šaltinių. Jei ES veiktų kolektyviai, yra didžiulis aktyvaus sverto potencialas. Europos interesai reikalauja, kad ES valstybės narės siektų geresnio dalijimosi duomenimis režimo su JAV ir įgyvendintų esamus Europos privatumo, antimonopolinius ir konkurencijos įstatymus.
Saugoti Europos širdis ir protus
ES turi susidurti su faktais. Amerikiečių ar kinų, „Instagram“ ar „TikTok“ – beveik kiekvienas Europos vartotojas yra užrakintas monopoliniuose socialinės žiniasklaidos tinkluose, kuriais galima aktyviai manipuliuoti ir griauti jaunų vartotojų gerovę. Nenuostabu, kad „smegenų puvinys“ 2024 m. tapo Oksfordo metų žodžiu. Socialinės žiniasklaidos žalos mastas pasiekė tokį lygį, kad tam tikrų programų naudojimas jau laikomas tokiu pat kenksmingu kaip ir tabakas. Ir vis dėlto nepilnamečius ir paauglius vis dar patiriame nesibaigiančiam veržlumui, manipuliacijoms ir lenktynėms, kad būtų pasiektas pagrindinis turinys.
Europiečių, jaunesnių nei 18 metų arba bent 16 metų, naudojimasis socialinės žiniasklaidos programėlėmis turėtų būti labai ribojamas, o internetinės platformos turėtų būti priverstos taikyti tinkamus ir saugius amžiaus patvirtinimo režimus. Tai jautri diskusija, kuri turi būti kruopščiai ir nuosekliai vykdoma visoje Europos visuomenėje. Tai jau prasidėjo vietos lygmeniu. Nuo elitinio Etono JK iki miestelių mokyklų Belgijoje švietimo įstaigos riboja telefono naudojimą mokyklos metu.
Jau dabar matome prarastos kartos požymius, kai mūsų paaugliai ir paaugliai demonstruoja susvetimėjimą, nerimą ir politinį nusivylimą. ES turi teikti pirmenybę jų gerovei ir atvirai pažymėti, kad šie socialinės žiniasklaidos produktai sukelia didelę priklausomybę. Ji taip pat turi pasirengti aktyviam ekonominiam karui skaitmeniniame fronte ir eskaluojamoms užsienio įtakos kampanijoms, nukreiptoms į visuomenės stabilumą Europoje. Ar gerai, ar blogiau, ES įtraukiama į tarptautinius programų ir technologijų karus. Ji turi priimti iššūkį.
Pastaba: šiame straipsnyje pateikiamos autoriaus nuomonės, o ne EUROPP – Europos politikos ir politikos ar Londono ekonomikos mokyklos pozicija. Panašaus vaizdo kreditas: Draugas Neko / Shutterstock.com
