Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas garsiai pažadėjo baigti Rusijos karą Ukrainoje jau pirmąją savo pareigų dieną, tačiau jam būdinga neaišku, kaip tai padarys. Žinoma, sustabdyti karą nėra paprasta. Net jei jam pavyks pasiekti susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris jokiu būdu nėra savaime suprantamas dalykas, susitarimas be Ukrainos ir Europos gali nereikšti daug. Tai gali net nereikšti karo pabaigos.
Tikra rizika nėra perspektyva, kad D. Trumpo ir Putino susitarimas bus pasiektas virš ukrainiečių ir europiečių galvų. Atvirkščiai, Putinas pasinaudos Trumpo noru sudaryti susitarimą, kad išgautų nuolaidas iš JAV, suskaldytų Vakarus ir sumenkintų Vakarų paramą Ukrainai. Taip Rusijai būtų lengviau pavergti ir perimti politinę Ukrainos kontrolę; sustiprinti Ukrainos ekonomikos ir gyventojų jėgą ir atsigauti; ir pasiruošti kitam Europos šalies puolimui. Tai, kas liko iš Vakarų aljansų ir Europos saugumo tvarkos, būtų visam laikui sunaikinta.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas garsiai pažadėjo baigti Rusijos karą Ukrainoje jau pirmąją savo pareigų dieną, tačiau jam būdinga neaišku, kaip tai padarys. Žinoma, sustabdyti karą nėra paprasta. Net jei jam pavyks pasiekti susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris jokiu būdu nėra savaime suprantamas dalykas, susitarimas be Ukrainos ir Europos gali nereikšti daug. Tai gali net nereikšti karo pabaigos.
Tikra rizika nėra perspektyva, kad D. Trumpo ir Putino susitarimas bus pasiektas virš ukrainiečių ir europiečių galvų. Atvirkščiai, Putinas pasinaudos Trumpo noru sudaryti susitarimą, siekdamas išgauti JAV nuolaidas, suskaldyti Vakarus ir pakirsti Vakarų paramą Ukrainai. Taip Rusijai būtų lengviau pavergti ir perimti politinę Ukrainos kontrolę; sustiprinti Ukrainos ekonomikos ir gyventojų jėgą ir atsigauti; ir pasiruošti kitam Europos šalies puolimui. Tai, kas liko iš Vakarų aljansų ir Europos saugumo tvarkos, būtų visam laikui sunaikinta.
Trumpo ir Putino susitarimo esmė galėtų būti JAV paramos Ukrainos narystei NATO atsisakymas, Ukrainos neutralumo įsipareigojimas, Rusijos aneksijų Ukrainoje pripažinimas, sankcijų nutraukimas ir karinės bei kitos pagalbos Ukrainai ribojimas (arba nutraukimas). Mainais Rusija gali įsipareigoti nutraukti ugnį ir sustabdyti raketų bei bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainą. Demilitarizuota zona palei dabartinę liniją atskirtų pajėgas.
Toli gražu nėra akivaizdu, kad Putinas sutiktų su tokiu susitarimu, turint omenyje savo toli siekiančius, išsakytus tikslus pavergti Ukrainą. Tačiau Rusija gali sutikti dėl taktinių priežasčių – siekdama konsoliduoti savo teritorinius laimėjimus, taip pat perginkluoti ir atstatyti savo pajėgas, kad po kelerių metų vėl galėtų pulti Ukrainą. Rusija jau perginkluoja – tikimasi, kad išlaidos gynybai sieks 32 procentus kitų metų valstybės biudžeto. Sankcijų sukelta finansinė įtampa taip pat gali paskatinti Maskvą susitarti. Be to, Putinas nori, kad pasaulis veiktų tiesiogiai susitarti su Vašingtonu Europos saugumo klausimais.
Visiškai įmanoma, kad Putinui ir Trumpui nepavyks susitarti. Putinas turi įprotį perdėt savo jėgas derybose, keldamas keistus reikalavimus, o tai dažnai baigiasi be jokio susitarimo. Net jei D. Trumpui nelabai rūpi susitarimo esmė, priėmus visus V. Putino reikalavimus D. Trumpas atrodytų silpnas, o Ukraina sukeltų gėdingą nesėkmę per savo administraciją.
Be to, Putinas mano, kad Rusija laimi. Kremlius mato, kad karas brangiai kainuoja ir vis lėtas, bet jis progresuoja. Ukraina silpnėja, o Vakarų ryžtas ją palaikyti mažėja. Kam sutikti su sandoriu dabar, kai mūšio lauke galima pasiekti daugiau? Ir kuo daugiau teritorijos Rusija užims, tuo stipresnė bus jos pozicija ir tuo geresnį susitarimą ji galės sudaryti ateityje.
Paliaubas Rusija taip pat gali vertinti kaip taktinę pauzę Ukrainai. Maskvoje vyrauja nuomonė, kad 2014 m. Minsko susitarimai buvo klaidos, nes jie suteikė Ukrainai brangaus laiko modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas padedant NATO narėms. Rusija gali nenorėti rizikuoti kitu tokiu scenarijumi.
Jei Putinas atmes susitarimą, Trumpas, visada bijodamas pasirodyti silpnas, gali bandyti daryti Putinui papildomą spaudimą, kad šis persigalvotų. Trumpas būtų suinteresuotas užkirsti kelią visapusei Rusijos pergalei Ukrainoje, kuri galėtų būti laikoma D. Trumpo Afganistanu. Vis dar yra reikšmingų Respublikonų partijos dalių, ypač ant Kapitolijaus kalvos, įskaitant kai kuriuos Trumpui artimus padėjėjus, kurie palaiko Ukrainą ir yra nusiteikę Rusijai. Be to, kai kurie jo administracijos Kinijos vanagai gali ginčytis, kad Rusijos pergalė Ukrainoje padidintų Kinijos atakos prieš Taivaną tikimybę – to Trumpas galbūt norėtų vengti.
Trumpo administracija galėtų daryti spaudimą Rusijai, bendradarbiaudama su Saudo Arabija, kad užtvindytų pasaulines naftos rinkas ir sumažintų Rusijos eksporto pajamas. Trumpo pasirinktas patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike’as Waltzas pasiūlė tokį variantą, kad paralyžiuotų Rusijos ekonomiką. Taip pat gali būti taikomos žymiai griežtesnės sankcijos. Taip pat galima įsivaizduoti scenarijų, kai D. Trumpas sustiprins karinę pagalbą Ukrainai ir toliau panaikins Vakarų ginklų panaudojimo smogiant Rusijai apribojimus. Keisdamas jėgų pusiausvyrą mūšio lauke, D. Trumpas stengsis sudaryti sąlygas susitarimui.
Trumpo problema ta, kad susitarimas su Putinu dėl Ukrainos ir Europos galvų nėra didelis susitarimas. Net jei Vašingtonas atsisakys paramos Kijevo būsimai narystei NATO ir vietoj to palaikys neutralumą, Ukraina ir Europa nebūtinai gali tai priimti. Oficialiam NATO atvirų durų politikos pakeitimui, kai nė vienai šaliai nėra visam laikui uždrausta narystė, reikėtų narių sutarimo.
Be to, jei JAV pripažintų okupuotas teritorijas formaliai priklausančiomis Rusijai, o Ukraina ir Europos šalys nepripažins, šis klausimas pateks į teisinę prieblandos zoną. Sandoris net nebūtinai baigtų karą, jei ukrainiečiai ir toliau kovotų su ginklais ir amunicija, kurią vis dažniau gamina patys ir su tuo, ką gauna iš Europos partnerių.
Dauguma ukrainiečių šį karą laiko egzistenciniu ir neturi iliuzijų dėl paliaubų, kurios suteiktų Rusijai galimybę persigrupuoti ir vėl pulti Ukrainą. Formaliai teritorijos perleidimas Rusijai Ukrainoje taip pat yra politinis pradas, ypač be tvirtų saugumo garantijų, ypač narystės NATO. Neutralumas pasirodė esąs pavojinga perspektyva Rusijos revanšizmo akivaizdoje; Tai padeda priminti, kad Ukraina buvo paskelbta neutrali ir neturėjo jokios perspektyvos tapti NATO nare, kai Rusija pirmą kartą įsiveržė 2014 m. Kaip tik todėl ukrainiečiai nori būti NATO ir Europos Sąjungos viduje.
Europa, išskyrus keletą išimčių, tokių kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, atsisakytų pripažinti Rusijos teritorinius užkariavimus. Tai apverstų Europos saugumo tvarką ir sukurtų užkariavimo įteisinimo precedentą. Daugelis sąjungininkų, ypač Europos rytinės priešakinės linijos šalys, taip pat prieštarautų, kad Ukraina būtų priversta įvesti neutralų statusą.
Trumpas visada stengsis sustiprinti Ukrainą ir Europą, kad jie priimtų bet kokį susitarimą. Jis greičiausiai panaudos karinę pagalbą kaip svertą Kijevo atžvilgiu. Jis taip pat gali bandyti panaudoti JAV įsipareigojimą NATO kaip svertą Europoje. Jis galėtų pasakyti, kad priimkite susitarimą dėl Ukrainos, kitaip JAV išveda karius iš Europos ir signalizuoja, kad nenori laikytis 5 straipsnio. Toks scenarijus, žinoma, būtų dovana Putinui.
Tačiau net ir šio sverto gali nepakakti Ukrainą ir Europą priversti dalyvauti laive. Ukrainos vidaus ginklų gamyba sparčiai auga. Europoje taip pat auga ginklų ir šaudmenų gamyba. Visa tai galėtų bent iš dalies kompensuoti JAV karinės pagalbos pabaigą.
Kalbant apie Trumpo įsipareigojimą NATO ir 5-ajam straipsniui, europiečiai tikėjosi JAV svyravimo nuo tada, kai jis pirmą kartą tapo prezidentu. Padidėjusios gynybos išlaidos visame žemyne yra ženklas, kad europiečiai pradeda suprasti, kad jiems reikia prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą Trumpo ir Putino pasaulyje. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vengrija, sutiks su D. Trumpu, tačiau tikėtina, kad dauguma įžvelgs šio maršruto pavojų.
Jei Ukraina ir Europa atmes D. Trumpo ir Putino susitarimą, kovos tęsis, Rusijos aneksijos liks nepripažintos Kijevo ir daugumos Europos šalių, o narystė NATO kol kas nebebus svarstoma. Galiausiai tokia baigtis prilygtų ne karo pabaigai, o netvarkingai Rusijai palankiai situacijai.
Tikroji rizika yra ne tiek blogas susitarimas, kiek tai, kad Putinas įstrigo Trumpą kaip būdas pakirsti Vakarų vienybę ir paramą Ukrainai. Susilpnėjus Vakarams, Rusija artėja prie savo tikslų pavergti Ukrainą ir pertvarkyti pasaulinę saugumo tvarką. Tokiu būdu D. Trumpo pastangos nutraukti susitarimą gali ne tik paskatinti Putiną galiausiai atmesti susitarimą, bet ir žaisti kartu su fiktyviais derybomis ir toliau kovoti – tokia taktika bus daugiau nei pažįstama Rusijos diplomatijos studentams.
Ką turėtų daryti europiečiai? Jie turi skubiai imtis veiksmų ir imtis veiksmų, kol Trumpas nepradės siekti susitarimo su Putinu. Tikėtina, kad D. Trumpo komanda gali pasiekti Kremlių dar prieš D. Trumpo priesaiką, jei to dar nedaro per Eloną Muską ir kitus Rusijai draugiškus pašnekovus. Jei Europa nori būti svarbi ir turėti įtakos savo likimui, ji turi padaryti keturis dalykus.
Pirma, Europa turi padidinti gynybos išlaidas dabar, įskaitant neatidėliotiną įsipareigojimą pasiekti naują mažiausiai 3 procentus BVP. Be to, kiekviena šalis turėtų skirti 0,5 procento savo BVP Ukrainai karinei pagalbai, įskaitant investicijas į Ukrainos gynybos sektorių. Priimant didesnę naštos dalį, Europa suteiktų daugiau veiksmų laisvės Trumpo ir Putino susitarimo ir galimo JAV dalyvavimo NATO pasitraukimo akivaizdoje. Tai taip pat sumažintų D. Trumpo kritiką, kad sąjungininkai nepakankamai prisideda. 300 milijardų dolerių užšaldyto Rusijos turto, kurio didžioji dalis yra Europoje, areštas būtų greitas būdas gauti daugiau pinigų ginklams ir amunicijai.
Antra, Europa turi turėti odą žaidime. Tai reiškia, kad į Ukrainą reikia siųsti Europos karius kaip instruktorius ir patarėjus, taip pat dislokuoti oro gynybos išteklius į priešakinės linijos šalis, iš kurių jie gali perimti Rusijos raketas ir bepiločius orlaivius virš Ukrainos. Tai būtų stiprus signalas, kad Europa gali prisiimti didesnę atsakomybę už savo ir Ukrainos saugumą. Tai taip pat suteiktų Europai daugiau įtakos bet kokiam būsimam susitarimui ir galbūt Europos karių vaidmenį prižiūrint paliaubas.
Trečia, Europos NATO sąjungininkai turėtų dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą padaryti Ukrainą bloko nare. Narystė NATO yra vienintelė saugumo garantija, kuri užtikrins, kad Rusija ateityje daugiau nepuls Ukrainos ir taip stabilizuos žemyną. Trumpas gali atsisakyti JAV paramos dėl galimos Ukrainos narystės NATO, tačiau kitos sąjungininkės turėtų užrakinti NATO įsipareigojimą narystei dabar arba bent jau neleisti NATO oficialiai uždaryti durų. Ukrainos stojimo į ES procesas tampa svarbesnis dabar, kai gali būti užblokuotas NATO kelias; galiausiai gali būti, kad ES turi suteikti saugumo garantijas Ukrainai.
Galiausiai Europa turėtų susieti bet kokias Trumpo administracijos grasinimus, kad sumenkintų JAV įsipareigojimą NATO, o 5 straipsnis – su Europos pasirengimu dirbti su D. Trumpu Kinijos klausimais. Vašingtonui reikia Europos, kad ji atremtų Pekiną, bet jei Trumpas nėra pasirengęs padėti užtikrinti Europos saugumą, Europa turėtų aiškiai pasakyti, kad ji nėra suinteresuota jungti jėgų prieš Kiniją. Kad Europa apgintų savo interesus, ji turi būti pasirengusi įsitraukti į griežtas sandorių derybas – kaip ir Trumpas.
