Turkija siekia tarpininkauti Sudano taikos susitarimui

Sveiki atvykę į Užsienio politika‘s Afrikos trumpas.

Šios savaitės akcentai: Somalisprezidentas netikėtai lankosi Etiopija, Čadas‘s „šaradų“ rinkimai ir pamiršti nepriklausomybės laikų herojė.

Jei norite kiekvieną trečiadienį gauti Afrikos trumpąjį laišką į savo pašto dėžutę, užsiregistruokite čia.

Išsprendusi diplomatinį ginčą tarp Etiopijos ir Somalio, Turkija savo tarpininkavimo pastangas nukreipė į Sudano pilietinį karą. Sudane jau beveik dvejus metus vyksta dviejų konkuruojančių generolų kova dėl valdžios. Daugiau nei 11 milijonų žmonių paliko savo namus, o dešimtys tūkstančių žuvo.

Sausio pradžioje Sudano karinis vadovas generolas Abdel Fattah al-Burhan pasveikino Turkijos pasiūlymą tarpininkauti tarp Sudano ir Jungtinių Arabų Emyratų. Burhano generolai ne kartą kaltino JAE remiant sukarintas greitosios paramos pajėgas (RSF), vadovaujamas Mohamedo Hamdano „Hemeti“ Dagalo. Jungtinių Tautų ataskaitoje ir keliuose žiniasklaidos tyrimuose nustatyta, kad Abu Dabis finansuoja ir apginkluoja RSF. Vašingtonas praėjusį antradienį paskelbė sankcijas, skirtas Hemeti ir septynioms Emyratų įmonėms. Turkijos pasiūlymas įtikintų Abu Dabį nutraukti RSF paramą mainais į tai, kad Sudanas JT Saugumo Taryboje atšauktų savo skundus prieš JAE.

Turkijos užsienio reikalų viceministras Burhanettinas Duranas sausio 4 d. lankėsi Sudano uoste, turėdamas ambicingų planų jame atidaryti banką ir pagalbos agentūrą. Pasak Sudano užsienio reikalų ministro Ali Yousifo, trys laivai, gabenę 8000 metrinių tonų humanitarinės pagalbos, buvo pakeliui į Sudaną.

„Sudanui reikia tokių brolių ir draugų kaip Turkija“, – sakė Yousifas. „Ši iniciatyva gali paskatinti tikras pastangas pasiekti taiką Sudane.

Turkija siekia užpildyti tuštumą, kurią paliko Jungtinės Valstijos Afrikos Kyšulyje ir Sahelyje. Ji pardavė dronus Čadui, Burkina Fasui, Maliui ir Nigeriui. Šie santykiai suteikia galimybę naudotis gausiais Nigerio urano telkiniais, kurių Ankarai reikia, kad ji galėtų maitinti savo pirmąją atominę elektrinę, kurią planuojama atidaryti šių metų pabaigoje.

„Africa Brief“ pirmą kartą apie Ankaros siekį turėti įtakos Afrikoje parašė prieš trejus metus. Nuo to laiko Turkija pasirašė karinius susitarimus su Nigerija, Ruanda, Etiopija ir neseniai – Somaliu. Praėjusį spalį ji pradėjo naftos ir dujų žvalgybą prie Somalio krantų.

Prieš 22 metus į valdžią atėjus Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, Turkijos prekyba su Afrika išaugo – 2023 m. ji pasiekė 35 mlrd. USD, o 2003 m. – vos 5,4 mlrd. armijos bazė Somalyje, kurioje mokoma 10 000 vietos karių.

„Tie skaičiai mums kai ką pasako apie didėjantį Turkijos buvimą žemyne, nes iki kelių pastarųjų metų mes tiek daug nekalbėjome apie Turkijos įsitraukimą į Sahelį, tuo labiau apie Afriką“, – sakė socialinių mokslų docentas Elemas Eyrice’as Tepeciklioglu. Ankaros universiteto, kuris parašė knygą apie besiplečiančią Turkijos įtaką Afrikoje.

Afrikos valstybės „nemato Turkijos kaip šalies, kuri vykdo tvirtąja galia pagrįstą politiką, nes, taip, saugumo srityje taip pat bendradarbiaujama, tačiau Turkijos Afrikos politika iš pradžių rėmėsi skirtingų minkštosios galios įrankių ir strategijų naudojimu“, – pridūrė ji.

Praėjusiais metais Džibutyje Turkija surengė trečiąją ministrų peržiūros konferenciją kartu su Afrikos Sąjunga ir suteikė platformą bendradarbiauti gynybos ir energetikos srityje. Ankara, kaip ir daugelis besiformuojančių viduriniųjų jėgų Afrikoje, atidžiai stebėjo Kiniją, siekdama pakartoti savo minkštosios galios ir infrastruktūros plėtros strategiją. „Turkish Airlines“ skraidina į maždaug 60 Afrikos krypčių. Kaip ir Kinijos lyderiai, Turkijos pareigūnai nuolat primena savo kolegoms iš Afrikos, kad šalis nesidalija Vakarų kolonijiniu bagažu regione ir todėl yra geresnė, neutralesnė partnerė.

2020 metais Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Turkija nukreipia Afrikos viešąją nuomonę prieš Paryžių, žaisdama „pokolonijiniu pasipiktinimu“.

„Turkija niekada nebuvo kolonijinėje padėtyje ar santykių su žemynu. Priešingai, Afrikos tautos ieškojo osmanų pagalbos kovoje su kolonijiniais engėjais“, – 2014 metais rašė tuometinis Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Tačiau dalis to yra revizionistinė istorija, kurią Turkijos valstybinė žiniasklaida padėjo skleisti. Turkija buvo kolonijinė Sudano valdovė ir Osmanų imperijos laikais aktyviai dalyvavo afrikiečių pavergime iš Didžiųjų ežerų ir Centrinės Afrikos, todėl šiandien susikūrė nematoma afro-turkų bendruomenė.

Stambulo Yeditepe universiteto politikos mokslų ir tarptautinių santykių profesorius Volkanas Ipekas sakė, kad Turkija siekia atkartoti „neoosmanistinę ir humanitarinę užsienio politiką“ Sudane.

„Turkija norėtų atsikratyti to, kas dabar vyksta Sudane, kas natūraliai ir neigiamai veikia Turkijos investicijas“ ir Ankaros prieškario plėtros pastangas ten, pridūrė Ipekas.

Kadangi AS beveik visiškai nedalyvauja tarpininkaujant įvairiems ginčams visoje Afrikoje, Turkijos įtaka Somalyje, Etiopijoje ir Sudane išaugo.

Tuo tarpu JAE atrodo atviri Turkijos įsikišimui. Gruodžio pabaigoje Emyratų užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame sveikino Turkijos „diplomatines pastangas“ „išspręsti tebesitęsiančią krizę Sudane“.

Sausio 15 d., trečiadienis: Vykstant protestams dėl tariamo rinkimų klastojimo, Mozambikas atidarė naują valdančiosios Frelimo partijos prezidentą Danielį Chapo.

Numatyta, kad JT Saugumo Taryba peržiūrės sankcijas ir ekspertų grupės ataskaitą dėl Libijos.

Sausio 21 d., antradienis: Saugumo Taryba ketina surengti atviras diskusijas apie kovą su terorizmu Afrikoje.

Somalio prezidentas lankosi Etiopijoje. Somalio prezidentas Hassanas Sheikhas Mohamudas ir Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmed susitarė atkurti visapusiškus diplomatinius santykius. Tai įvyko po netikėto Mohamudo vizito Etiopijos sostinėje Adis Abeboje šeštadienį po to, kai praėjusį mėnesį Turkijos tarpininkaujant sudaryta taikos sutartis išsprendė metus trukusį ginčą. Etiopija praėjusiais metais pasirašė supratimo memorandumą su Somalio atsiskyrusiu Somalilando regionu dėl prieigos prie uosto, bet dabar sieks susitarimo su Somaliu.

JAV grąžina išplautus pinigus. Jungtinės Valstijos penktadienį sutiko grąžinti Nigerijai beveik 53 mln. dolerių turtą, konfiskuotą iš buvusio Nigerijos naftos ministro Diezani Alison-Madueke, kuriam šalyje pateikti kaltinimai korupcija. Alison-Madueke 2010–2015 metais ėjo naftos ministrės pareigas, vadovaujant buvusiam prezidentui Goodluckui Jonathanui.

Ji buvo suimta 2015 m. Londone dėl kaltinimų ėmusi finansinius kyšius už pelningų dujų ir naftos sutarčių sudarymą ir nuo to laiko yra už užstatą, laukianti ekstradicijos. 2023 m. rugpjūtį JK valdžia apkaltino Alison-Madueke korupcija, įskaitant kyšio pinigų panaudojimą mokant mokesčius už privačias mokyklas Londone. (Didžiosios Britanijos privatus švietimo sektorius yra pagrindinė korumpuoto Nigerijos elito neteisėtų investicijų vieta Jungtinėje Karalystėje.)

Sudane nutrūko elektros tiekimas. Sudano uoste pirmadienį nebeliko elektros energijos po to, kai bepiločio orlaivio ataka smogė dideliam hidroelektriniam objektui – Merowe užtvankai – dėl kurio Sudano armija kaltino RSF. Paskutinė ataka surengta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai kariuomenė atkovojo miestą ir Al Jazira valstijos sostinę. „Sankcionavimas grupės lyderiui, o ne jo rėmėjui tikriausiai turės mažai įtakos, priversdamas JAE nutraukti santykius su RSF“, – šią savaitę žurnale rašė Nesrine Malik. Globėjas apie JAV sankcijas RSF.

Tariama Čado demokratija. Šeštadienį paskelbti negalutiniai rezultatai rodo, kad Čado valdančioji partija gruodžio 29 d. vykusiuose rinkimuose laimėjo dviejų trečdalių parlamento daugumą. Prezidento Mahamato Idrisso Deby partija, Patriotinio išsigelbėjimo judėjimas, užsitikrino 124 iš 188 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje per rinkimus, plačiai pasmerktus kaip „šaradą“ ir daugiausia boikotuojamus opozicinių partijų.

Šeštadienį Prancūzija Čadui grąžino antrąją karinę bazę pagal susitarimą iki sausio pabaigos išvesti savo kariuomenę. Perdavimas įvyko praėjus kelioms dienoms po prezidento rūmų šturmo, kuris, pasak valdžios, buvo sužlugdytas „bandymas destabilizuoti“. Per išpuolį žuvo apie 18 užpuolikų ir vienas karys.

Etiopija penktadienį atidarė pirmąją vertybinių popierių biržą per 50 metų, vykdydama plačias rinkos reformas antrajai pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybei. Privatus Wegagen bankas buvo pirmasis, įtrauktas į Etiopijos vertybinių popierių biržą, kuri buvo uždaryta 1974 m. po socialistinio karinio perėmimo. Ministras pirmininkas Abiy Ahmedas ketina parduoti 10 procentų valstybinės Ethio Telecom, kad surinktų apie 234 mln. Etiopija per penkerius ar šešerius metus nori įtraukti į sąrašą bent 50 įmonių, kad pritrauktų užsienio pensijų fondų investuotojus. Ambicingas Abiy tikslas – iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Kinijos ir JAE užsitikrinti 27 milijardų dolerių investicijas, atitinkančias 16 procentų Etiopijos BVP.

Afrikos nepastebėta nepriklausomybės eros herojė. BBC Afrikai Wedaeli Chibelushi persvarsto Andrée Blouin autobiografiją, Mano šalis, Afrika: Juodosios Pasionaria autobiografijapirmą kartą išleistas 1983 m. ir pakartotinai išleistas šį mėnesį.

Blouin, gimęs prancūzų okupuotoje Centrinės Afrikos Respublikoje (tuo metu Ubangi-Shari), atliko pagrindinį vaidmenį Afrikos nepriklausomybės judėjimuose šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Ji patarė pirmajam Kongo Demokratinės Respublikos ministrui pirmininkui Patrice’ui Lumumbai; Pirmasis Ganos valstybės vadovas Kwame Nkrumah; taip pat Gvinėjos Sékou Touré ir Alžyro Ahmedas Benas Bella. Ji mirė 1986 m., nusivylusi, kad Afrikos laisvė liko slopinama. „Labiausiai Afrikai pakenkė ne pašaliečiai, o sugadinta žmonių valia ir kai kurių mūsų pačių lyderių savanaudiškumas“, – rašė Blouinas.

Nigerijos piliečių bombardavimas. Gruodžio 25 d. nigeriečius susprogdino jos pačios kariuomenė, Blouino pastabos tampa dar aštresnės. Į HumAngleAbiodun Jamiu apklausia gyventojus Silame rajone Sokoto valstijoje, Nigerijos šiaurėje, kur per antskrydį, nukreiptą prieš teroristus, per klaidą žuvo mažiausiai 10 civilių. Nigerijos kariuomenė dažnai bombarduoja nekaltus piliečius, netyčia naudodama JAV tiekiamus ginklus. Pirmadienį Nigerijos oro pajėgos pradėjo tyrimą dėl dar vieno atsitiktinio civilių bombardavimo Zamfaroje, per kurį šeštadienį žuvo mažiausiai 16 žmonių.