Savivaldybės sėkmingai įgyvendina užimtumo didinimo programas, kurios teikia pagalbą žmonėms, susiduriantiems su socialinių įgūdžių stoka, priklausomybėmis, skolomis ar kitomis gyvenimo problemomis.
Profesionalūs konsultantai problemas, trukdančias žmogui įsidarbinti, sprendžia kompleksiškai: pavyzdžiui, suteikia reikiamą pagalbą priklausomybėms gydyti, didina motyvaciją ir tobulina socialinius įgūdžius, tarpininkauja bendraujant su antstoliais dėl skolų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk teigimu, užimtumo didinimo programomis į darbo rinką sugrąžinami net pažeidžiami asmenys, esantys socialinėje izoliacijoje ir ilgą laiką nedirbantys.
„Dažnai žmogus pats negali pašalinti įsidarbinimą ribojančių aplinkybių, nes jam neužtenka drąsos ir žinių kreiptis pagalbos. Net ir pasisekus susirasti darbą, laiku neišspręstos problemos trukdo ilgiau išlikti darbo rinkoje, todėl žmogus vėl atsiduria darbo rinkos pakraštyje, iš kurio ištrūkti gali tik profesionalios pagalbos dėka“, – sako viceministrė Aušra Putk.
Duomenys rodo, kad užimtumo didinimo programos sėkmingai veikia, o tokios pagalbos poreikis auga. Per 10 šių metų mėnesių paslaugos buvo suteiktos jau 5,3 tūkst. asmenų (per tą patį 2024 m. laikotarpį paslaugos suteiktos 4,5 tūkst. asmenų).
Užimtumo didinimo programų esmė – įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas
Užimtumo didinimo programos skatina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, apjungiant visų reikalingų institucijų ir organizacijų – vietos savivaldos, Užimtumo tarnybos, nevyriausybinių organizacijų, darbdavių ir kitų valstybės institucijų specialistų – pagalbą.
Įgyvendinant užimtumo didinimo programas remiamasi atvejo vadybos taikymu, o svarbų vaidmenį atlieka atvejo vadybininkai, kurie suburia įvairių sričių specialistų atvejo komandas, kurios, įsigilindamos į kiekvieno žmogaus individualias problemas, parenka tinkamiausias paslaugas joms spręsti ir padeda asmenims grįžti į darbo rinką.
Toks bendradarbiavimo modelis vienija įvairias vietos institucijas (Užimtumo tarnybą, visuomenės sveikatos biurus, socialinių paslaugų centrus ir kt.), nevyriausybines ir kitas organizacijas, kurių skirtingos kompetencijos ir patirtis leidžia teikti visapusiškesnę pagalbą žmonėms. Praktika rodo, kad vietiniai darbdaviai veiksmingiau dalyvauja šiame procese.
Užimtumo didinimo programose sprendžiamos problemos keičia programos dalyvių gyvenimus.
Tikros istorijos
Dažniausios kliūtys, trukdančios įsidarbinti, yra socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti stoka, kurią dažnai lydi įvairios priklausomybės, taip pat esamos skolos, dėl kurių žmonės praranda norą dirbti.
Atkreipkite dėmesį, kad istorijose minimų žmonių vardai buvo pakeisti.
60 metų klaipėdietę Mariją 18 metų ribojo šeimos nario priežiūra. Rūpindamasi juo, Marija jautėsi užstrigusi namuose, jos pasitikėjimas savimi gerokai sumažėjo. Jai buvo suteiktos psichologo, psichosocialinės pagalbos paslaugos, dienos užimtumo paslaugos suaugusiems su negalia, naudojamos šeimos nario priežiūrai. Dalyvaudama programoje Marija išreiškė norą ieškotis darbo, nurodė norinti dirbti ne visą darbo dieną, netoli namų, todėl teikdama tarpininkavimo paslaugas susirado darbą valymo paslaugų įmonėje. Moteris džiaugiasi teigiamais gyvenimo pokyčiais, pagerėjusia gyvenimo kokybe.
42 metų anykštėno Roberto gyvenimą dvidešimt metų temdė priklausomybės nuo alkoholio šešėlis, kurį lydėjo nepasitikėjimas savimi ir savarankiškumo stoka. Darbo su priklausomybių konsultantu rezultatas – pusė metų be alkoholio. Supratęs priklausomybės padarinius savo gyvenimui, Rokas nusprendė atsiriboti nuo jį užgriuvusios žalingos aplinkos. Netrukus jis sulaukė pasiūlymo laikinai įsidarbinti, bet ir tai Roką labai džiugina. Jo istorija įrodo, kad išlipę iš priklausomybės liūno galite susikurti visiškai naują pilnavertį gyvenimą.
56 m. gyvena Telšiuose. Stefanosas dešimtmečius prarado viltį susirasti legalų darbą. Ilgą laiką jo gyvenimo ritmą sudarė socialinės pašalpos, nedidelis nuosavas ūkis, smulkūs talkos darbai kaimynams. Po kompleksinių programos teikiamų paslaugų Stephenas sugebėjo atsisakyti žalingų įpročių ir ribotą laiką padirbėti palatoje, finansuojamoje iš užimtumo didinimo programos. Pastebėjęs vyro pareigingumą ir atsakingumą, jis buvo priimtas nuolatiniu pagalbiniu darbuotoju į ugdymo įstaigą, kurioje dirba jau daugiau nei metus.
Motyvacijos stoka, esamos sveikatos problemos, bendravimo stoka 52 m. įstūmė Dalią iš Veren į ilgalaikio nedarbo pinkles – moteris teturi pagrindinį išsilavinimą ir dvejų metų darbo patirtį. Jai individualiai ir grupiškai konsultavo psichologė ir karjeros specialistė, padėjo įsidarbinti ne visą darbo dieną parduotuvės valytoja, taip pat buvo suteiktos pavėžėjimo paslaugos. Iš izoliacijos pabėgusi Dalia pastebi:Mes su vyru visą gyvenimą gyvenome atskirai nuo žmonių miške. Dabar dirbu su žmonėmis, bendrauju su jais.Darbo rinkoje įsitvirtinusi Dalia padėjo rasti lėšų automobilio remontui ir taip išsprendė bendravimo problemą.
54 m., turintis aukštąjį išsilavinimą. Vilnietė Rasa Užimtumo tarnyboje periodiškai registruodavosi nuo 2007. Moteris turi skolų, tačiau kiek ir kam tiksliai nežino. Dėl to ji išgyveno, jautėsi pasimetusi ir sutrikusi. Bandydami dirbti antstoliai išskaičiuodavo didelę dalį darbo užmokesčio, tad išgyventi buvo sunku. Jis domėjosi fizinio asmens bankroto galimybe, tačiau patys procesai atrodė pernelyg komplikuoti. Dalyvaujant užimtumo didinimo programoje buvo teikiamos psichologo, teisininko, karjeros specialisto konsultacijos, lankomi socialinės motyvacijos, finansinio raštingumo, savipagalbos grupių užsiėmimai. Teisinių konsultacijų metu išsiaiškinta, kad esamų skolų suma siekia daugiau nei kelias dešimtis tūkstančių eurų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovė suteikė pagalbą renkant ir ruošiant dokumentus teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kai moteris įsidarbino, jai padėjo pasinaudoti „skolų atostogomis“.
Tai tik keletas iš daugelio sėkmės istorijų, kuriomis dalijasi savivaldybės. Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip svarbu visapusiškai spręsti užimtumą ribojančias problemas, įgyvendinti užimtumą didinančias programas ir taikyti atvejo vadybą. Be to, pastebima, kad teigiamas poveikis pasireiškia ne tik programos dalyviams, bet ir jų šeimos nariams bei artimiesiems: radęs motyvacijos įveikti priklausomybes, grąžinti skolas, įgauna pasitikėjimo savimi ir įsidarbina ar yra pasiruošęs dirbti, jis prisideda ir prie savo šeimos gerovės augimo.
