Lenkijos pasienio sargybiniai migrantai reguliariai verčia grįžti į Baltarusiją ir, kaip pranešama, sumušti, nusirengti drabužius ir palikti miškuose be maisto, pastogės ar medicininės priežiūros. Remiantis nauja „Oxfam“ ir Lenkijos Ngo egala „žiauriomis kliūtimis“, praneša „Politico“ antradienį, paskelbtame „Brutal Clico“.
Ataskaitoje aprašomas žiaurus migrantų gydymas ties Lenkijos-Belarusano siena, įskaitant šaudymą su guminėmis kulkomis, užpultas šunų ir davė vandenį, užpiltą pipirų purškalu prieš ištremiant.
Aktyvistai pasidalino liudijimais, įskaitant Sirijos vyrą, kuris liko šalti be drabužių ar batų, ir nėščios moters, kuriai reikėjo medicininės priežiūros ir buvo priversta grįžti. Kai kurios nėščios moterys patyrė persileidimą po to, kai jiems nebuvo suteikta pagalbos, sakoma pranešime.
„Plačiai ir sistemingai smurtas yra Lenkijos-Belarusijos sienoje“,-sako Aleksandra Gulińska, Egalos advokacijos vadovė. „Lenkijos valdžios institucijos nuolat randame žmones, kurie prievarta buvo ištremta į Baltarusiją“.
Gruodžio mėn. Europos Komisija skyrė 52 milijonus eurų, kad sustiprintų stebėjimą ir infrastruktūrą Lenkijos rytinėje sienoje. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Lenkija ir kitos šalys susiduria su „hibridinėmis grėsmėmis“ iš Baltarusijos ir Rusijos.
Baltarusija suvaidino pagrindinį vaidmenį nukreipiant migrantus į ES, kad sukurtų nestabilumą, o valstybės kontroliuojamos kelionių agentūros jiems pasiūlė vizas ir transportą.
Pranešama, kad Baltarusijos saugumo pajėgos lydi migrantus į Lenkijos sieną, neleidžiant jiems grįžti.
Kai 2023 m. Donaldas Tuskas tapo Lenkijos ministru pirmininku, teisių grupės tikėjosi švelnesnės pasienio politikos. Vietoj to, jo vyriausybė sugriežtino kontrolę, iš naujo įvedė atskirties zonas ir priėmė įstatymą, leidžiantį laikinai sustabdyti prieglobsčio teises.
Migracija išlieka viena iš pagrindinių klausimų prieš Lenkijos prezidento rinkimus gegužę.
Briuselis vengė tiesioginių veiksmų prieš Tusko vyriausybę dėl susidorojimo su migrantais prie sienų, tačiau kelia grėsmę teisiniams veiksmams dėl Lenkijos atsisakymo priimti prieglobsčio prašytojus pagal ES migracijos paktą. Paktas reikalauja, kad valstybės narės priimtų tam tikrą prieglobsčio prašytojų skaičių arba prisidėtų prie finansinio solidarumo mechanizmo.
Praėjusią savaitę Europos Komisija perspėjo Varšuvą apie galimas sankcijas, tačiau Lenkija nepakeitė savo pozicijos.
„Lenkija neįgyvendins jokio migracijos pakto ar tokių projektų nuostatų, dėl kurių Lenkija priverstų priimti migrantus.
Teisių grupės perspėja, kad Lenkijos veiksmai – ir Briuselio nenoras juos sustabdyti – sukūrė pavojingą precedentą. Jie paragino ES sustabdyti Lenkijos postūmio politikos finansavimą, sakydami, kad tai kelia pavojų gyvybei.
Taip pat skaitykite: Baltijos ir Lenkijos gynybos ministrai siūlo pasitraukti iš Otavos konvencijos
Sekite mus „Facebook“ ir X!
