Kai šį savaitgalį vyks antrasis JAV ir Irano branduolinių derybų turas, įtarimas ir nepasitikėjimas abiem pusėmis išlieka aukštas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau kelia grėsmę šaliai, kuriai daugelį metų tarnavau kaip politikos formuotojas ir diplomatas. Suprantama, kad Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei išlieka atsargus. „Mes labai pesimistiški kitos pusės, tačiau mes optimistiškai vertiname savo galimybes“, – neseniai sakė jis.
Taigi daugelis analitikų mano, kad susitarimo tikimybė yra menka. Tiesą sakant, Amerikos pusė neatrodo tikra, kokio rezultato ji nori iš derybų. JAV Vidurinių Rytų pasiuntinys Steve'as Witkoffas pabrėžė, kad bet koks susitarimas turi būti „Trumpo susitarimas“-tai iš naujo iš 2015 m. Branduolinio susitarimo, pasiekto pagal tuometinį JAV prezidentą Baracką Obamą. Anksčiau šią savaitę Witkoffas teigė, kad Iranas gali išlaikyti programą, praturtinantį uraną iki 3,67 proc. Tada jis pakeitė kursą sakydamas, kad prezidento pozicija buvo panaikinti Irano sugebėjimą visiškai praturtinti uraną.
Kai šį savaitgalį vyks antrasis JAV ir Irano branduolinių derybų turas, įtarimas ir nepasitikėjimas abiem pusėmis išlieka aukštas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau kelia grėsmę šaliai, kuriai daugelį metų tarnavau kaip politikos formuotojas ir diplomatas. Suprantama, kad Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei išlieka atsargus. „Mes labai pesimistiški kitoje pusėje, tačiau mes optimistiškai vertiname savo galimybes“, – neseniai sakė jis.
Taigi daugelis analitikų mano, kad susitarimo tikimybė yra menka. Tiesą sakant, Amerikos pusė neatrodo tikra, kokio rezultato ji nori iš derybų. JAV Vidurinių Rytų pasiuntinys Steve'as Witkoffas pabrėžė, kad bet koks susitarimas turi būti „Trumpo susitarimas“-tai iš naujo iš 2015 m. Branduolinio susitarimo, pasiekto pagal tuometinį JAV prezidentą Baracką Obamą. Anksčiau šią savaitę Witkoffas teigė, kad Iranas gali išlaikyti programą, praturtinantį uraną iki 3,67 proc. Tada jis pakeitė kursą sakydamas, kad prezidento pozicija buvo panaikinti Irano sugebėjimą visiškai praturtinti uraną.
Vis dėlto aš tikiu, kad yra kelias į priekį. Šios derybos, kurios gali formuoti ne tik Irano branduolinės programos ateitį, bet ir platesnę Vidurinių Rytų trajektoriją, yra per daug svarbios. Susitarimas, kuris vengia karo, nagrinėja išsamų klausimų rinkinį – ne tik branduolinius elementus – ir siūlo Iranui tikrovišką kompromisą dėl jo branduolinės programos.
Per pastaruosius keturis dešimtmečius tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavusi JAV ir Irano branduolinėje dinamikoje, manau, kad Amerikos istorinė politika vaidino pagrindinį vaidmenį skatinant šiandienos branduolinę krizę. Šeštajame dešimtmetyje, vadovaujant Eisenhowerio administracijos iniciatyvai „Atomai taikai“, JAV padėjo pagrindą branduoliniam Iranui, vertindama Shahą kaip regioninę sąjungininką ir Vakarų interesų garantą. 1967 m. JAV pastatė pirmąjį Irano reaktorių Teherane. 1974 m. CŽV pranešė prezidentui Geraldui Fordui, kad Shahas iki 1984 m. Gali įsigyti branduolinį ginklą.
Tačiau Vašingtonas pakeitė savo pozicijas po 1979 m. Islamo revoliucijos Irane. Nuo to laiko buvo siekiama užkirsti kelią Iranui gauti net taikias branduolines technologijas, nepaisant Irano teisių pagal Branduolinio neplatinimo sutarties (NPT) IV straipsnį, kuris garantuoja teisę kurti ir panaudoti taikią branduolinę energiją visiems pasirašymams. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje Iranijos užsienio reikalų ministerijoje mūsų pozicija buvo aiški: Iranas atsisakė Šaho didelio masto branduolinių ambicijų ir susilaikytų nuo praturtėjimo ir sunkiųjų vandens gamybos, jei JAV teiks degalus Teherano reaktoriui ir Europos šalims. Šios derybos daugiausia žlugo dėl nepageidaujamo JAV opozicijos. Jei Vašingtonas būtų sutikęs, Iranas greičiausiai nebūtų vykdęs praturtėjimo.
Vakarų pasipriešinimas paskatino Iraną siekti branduolinio savarankiškumo, kuris jis pasiekė 2002 m. Netrukus Irano programa tapo tarptautinės atominės energetikos agentūros dėmesiu, paskatindama derybas su Vokietija, Prancūzija ir Britanija. Būdamas Irano derybų komandos nariu, aš buvau precedento neturinčio Teherano skaidrumo, įskaitant praturtinimo ir maksimalių patikrinimo priemonių priėmimo sustabdymą. Mes pasiūlė Europai susitarimą: Gerbkite taikias Irano branduolines teises pagal NPT, o Iranas siūlytų išsamias garantijas ginkluoti. Vis dėlto derybos nutrūko, nes JAV atsisakė pripažinti bet kokią Irano praturtėjimą – net ir sutarties ribose. Tuo metu aukščiausias Irano branduolinių derybininkas Hassanas Rouhani man pasakė, kad Khamenei niekada nepriims praturtinimo draudimo. „Jei Iranas atsisako savo teisės praturtinti, tai turės įvykti po mano mirties, arba aš turėsiu atsistatydinti iš vadovybės“, – Rouhani citavo Khamenei kaip sakydamas privačiame susitikime.
Prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas atnaujino praturtėjimą 2006 m., Tais pačiais metais JAV ir Europos Sąjunga nukreipti Irano bylą JT saugumo tarybai (JTST). Per ateinančius kelerius metus šešios JTST rezoliucijos sankcionavo Iraną, kuris atsakė išplėsdamas savo praturtinimo pajėgumus. Iki 2013 m. Iranas buvo du mėnesiai nuo galimybių išsiskyrimo. Didėjančių sankcijų ir branduolinių pažangų ciklas abi puses paliko strateginėje aklavietėje.
Pripažindamas prievartos beprasmiškumą, Obama pasuko. 2013 m. JAV iš naujo apibrėžė savo raudoną liniją: neleido Iranui įsigyti branduolinio ginklo, o ne paties. Gautas bendras išsamus veiksmų planas (JCPOA), kuriam pritarė JT Saugumo tarybos rezoliucija 2231, įvedė pačius įkyriausius patikrinimus Iranui, pripažindamas savo teisę į taikų praturtėjimą. JAV-Irano įtampa dramatiškai palengvėjo. Pagal JCPOA „Breakout“ laiko juosta tęsėsi iki mažiausiai vienerių metų, kur ji turėjo išlikti mažiausiai 10 metų.
Nepaisant Irano laikymosi, Trumpas vienašališkai pasitraukė iš JCPOA 2018 m., Sukėlė „maksimalaus spaudimo“ kampaniją. Reaguodamas į tai, Iranas padidino savo praturtėjimo lygį ir pajėgumus, padidindamas savo lūžio laiką nuo vienerių iki dviejų mėnesių. Buvęs prezidento Joe Bideno politika „No Sandor, No Crisis“ išlaikė D.Trumpo eros sankcijas, pridėdamas dar šimtus-didesnį ardantį pasitikėjimą. Dabartinis Irano „Breakout“ langas yra vieną savaitę.
Trumpo grasinimai pablogina situaciją tik. „Yra du būdai, kaip galima tvarkyti Iraną, kariškai arba jūs sudarote sandorį“, – praėjusį mėnesį jis sakė „Fox News“. Kai kurie teigė, kad Europa galėtų paskatinti JCPOA „snapback“ mechanizmą, atkurdamas JT sankcijas. Jei taip atsitiks, Iranas grasino pasitraukti iš JCPOA ir NPT ir, jei užpultas, sieks branduolinio ginklo. Tai yra blogiausias scenarijus-tas, kuris gali pasinerti į Vidurinius Rytus į chaosą ir paversti Iraną antrąja Šiaurės Korėja. Bet aš tikiu, kad D.Trumpo komanda gali sėkmingai dalyvauti diplomatijoje su Iranu – jei ji priims penkis pagrindinius principus:
- Diplomatija, o ne karas
Amerikos palikimas dėl nesėkmingų karų – nuo Irako iki Afganistano – kainavo trilijonus ir nuniokotus milijonus gyvybių. Karas su Iranu būtų eksponentiškai labiau katastrofiškas. Trumpas turi atsisakyti dvejetainio „sandorio ar karo“ ir įsipareigoti diplomatijai kaip vienintelį perspektyvų kelią.
- Išsami darbotvarkė
Iranas pagerbė visus vieno leidimo susitarimus su JAV, įskaitant įkaitų leidimus, kovos su terorizmu bendradarbiavimą po 2001 m. Rugsėjo 11 d. Išpuolių ir JCPOA-tuo tarpu JAV neįvykdė savo pažadų. Štai kodėl vieno leidimo susitarimai iš prigimties yra nestabilios. Nors per trumpą laiką pasiekti išsamų susitarimą taip pat yra nerealu, tai, ko dabar reikia abiem pusėms, yra išsami darbotvarkė – fasedinis kelių žemėlapis, pradedant nuo branduolinės bylos. Sėkmė šioje srityje turėtų paruošti kelią dialogui kitais klausimais.
- Realus branduolinis susitarimas
Branduolinis susitarimas turi atitikti NPT teises ir atsakomybę. Iranas turėtų mėgautis taikia branduoline nauda mainais į patikimas patikrinimo priemones, įskaitant papildomo protokolo ir modifikuoto kodo įgyvendinimą 3.1. Iranas taip pat gali apsvarstyti galimybę sumažinti praturtėjimą nuo 60 procentų iki mažesnių nei 5 procentų ir pratęsti JCPOA saulėlydžio nuostatas, įskaitant jokį perdirbimo uraną.
Siekdama patenkinti Trumpo norą sudaryti palikimą apibrėžiantį susitarimą, JAV ir Iranas galėtų pasirašyti dvišalį susitarimą, kuriame Iranas visam laikui įsipareigoja išlikti „ne branduolinio ginklo valstybei“. Savo ruožtu JAV turėtų pašalinti visas su branduoliu susijusias sankcijas. Kongreso ir parlamento ratifikavimas sustiprintų susitarimo ilgaamžiškumą.
- Regioninis de-eskalavimas
JAV ir Iranas turi įsitraukti į regionų problemas. Jie turėtų pripažinti vienas kito teisėtus interesus, derėtis dėl ginčijamų klausimų ir bendradarbiauti bendrų interesų klausimais. Be to, būtina sustabdyti karinę įtampą tarp Irano ir Izraelio, remiantis JT chartija. Branduolinis susitarimas turėtų būti tramplinas platesniems abipusiai naudingiems saugumo dialogams.
- Ekonominė integracija
Ilgalaikė taika priklauso nuo abipusės ekonominės naudos. JAV-Irano komerciniai ryšiai per metus galėtų pasiekti šimtus milijardų. Tokia integracija įtvirtintų diplomatinį pelną ir įgalintų abiejų pusių nuosaikus.
Nei vienas iš jų nebus lengva pasiekti. Tačiau susitarimas yra įmanomas, ir tai lems kitus teigiamus rezultatus regione. Taip pat gyvybiškai svarbu išspręsti keturių dešimtmečių įtampą tarp Irano ir jo arabų kaimynų. Regioninės saugumo sistemą, paleistą per aštuonių Persijos įlankos tautų dialogą, galėtų būti priimtas JT generalinis sekretorius, kuriam remiasi nuolatinės saugumo tarybos nariai. Tik per diplomatiją, pasitikėjimo kūrimą ir abipusę pagarbą galima pasiekti tvarios saugumo architektūra regione.
