Ūkio ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas kartu su komanda pristatė naująjį Lietuvos ekonomikos pertvarkos planą „3i“, nubrėžiantį aiškią kryptį, kaip Lietuva pereis prie subalansuoto ir aukštą pridėtinę vertę kuriančio augimo.
Planas apjungia tris strategines kryptis – inovacijas, investicijas ir modernias institucijas. Šio plano tikslas – kad iki 2030 metų kas antra darbovietė Lietuvoje kurtų didelę pridėtinę vertę.
„Pasaulis žengia į naują konkurencingumo etapą – lenktynes dėl investicijų, talentų, inovacijų ir gebėjimo prisitaikyti. Šie pokyčiai paliečia visą ekonomiką – nuo pramonės iki paslaugų sektoriaus, nuo darbo rinkos iki tiekimo grandinių. Turime reaguoti arba rizikuojame likti nuošalyje.
3i planas yra mūsų atsakas į šiuos iššūkius. Tai padės Lietuvai išlikti konkurencingai sparčiai besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje: investuodami į inovacijas kursime aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, stiprindami regionus mažinsime atotrūkį tarp sostinės ir regionų, o modernizuodami institucijas kursime aplinką, kurioje valstybė tampa partneriu, o ne kliūtimi verslui“, – sako E. Grikšas.
Inovacijos yra didelės pridėtinės vertės ekonomikos pagrindas
Inovacijų srityje bus stiprinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, įvedamos mokestinės paskatos inovacijoms, plečiama startuolių ir dirbtinio intelekto ekosistema. Iki 2030 m. išlaidas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEP) planuojama padvigubinti iki 2 proc. BVP, o darbo našumas sieks 90 proc. Europos Sąjungos vidurkis.
„Sieksime sukurti inovacijų sistemą, kurioje mokslo idėjos virstų verslu, o Lietuvos pramonė taptų aukštos pridėtinės vertės kūrėja – nuo biotechnologijų iki gynybos technologijų. Kalbama ne tik apie technologijas, o apie naują mąstymą – gebėjimą kurti ir taikyti sprendimus čia, Lietuvoje”, – sako ūkio ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.
Vienas esminių žingsnių – pirmojo nacionalinio dirbtinio intelekto centro „LitAI“ įkūrimas. Šis centras taps dirbtinio intelekto technologijų kūrimo ir taikymo tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose pagrindu. Kartu bus stiprinama inovacijų diplomatija – siekiant, kad Lietuvos technologijų įmonės ir startuoliai turėtų prieigą prie pasaulinių rinkų, partnerių ir investicijų.
Taip pat bus plėtojami proveržio sektoriai – informacinės technologijos, biotechnologijos, mikroelektronika, švari energetika ir gynybos pramonė. Siekiama, kad gyvybės mokslų sektorius iki 2030 metų išaugtų nuo 2,2 procento iki 5 procentų BVP, o informacinių ir ryšių technologijų pramonė – nuo 3,4 procento. iki 5,1 proc
Investicijos – ne mažiau kaip 30 proc. nukreipta į regionus
Investicijų srityje siekiama, kad ekonomikos augimas pasiektų visus Lietuvos miestus, ne mažiau kaip 30 proc. investicijos būtų nukreiptos į regionus. Šiam tikslui pasiekti bus plėtojamos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir pramonės parkų teritorijos, stiprinami regioniniai inovacijų centrai ir Spiečių tinklas, modernizuojama tradicinė pramonė. Nuolat stebėsime mokesčių poveikį verslui ir teiksime pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų, reaguojant į kylančius ekonominius iššūkius.
„Investicijos Lietuvoje reikštų ne tik naujas gamyklas, bet ir naujas galimybes regionuose. Mūsų tikslas – tvari ekonominė geografija: stiprūs regionai, moderni pramonė ir gerai apmokamos darbo vietos visoje Lietuvoje”, – sako ūkio ir inovacijų viceministras Waldemars Urbanas.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas aukštos pridėtinės vertės užsienio investicijoms ir žaliųjų pramonės šakų augimui. Siekiame naujų investicijų kuriant tvarią gamybą – nuo žiedinės ekonomikos sprendimų iki efektyvaus išteklių naudojimo technologijų.
Plane taip pat numatytos talentų išlaikymo ir kompetencijų stiprinimo priemonės – talentų ekosistemos reguliavimas ir lanksti perkvalifikavimo sistema, leidžianti greitai reaguoti į darbo rinkos poreikius, skatinanti aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimą ir diasporos sugrįžimą.
„Talentai yra investicija į mūsų ateitį. Turime išlaikyti žmones Lietuvoje ir sudaryti sąlygas jiems čia augti, o kartu pritraukti naujų. Siekiame, kad kiekvienas čia rastų galimybių kurti, tobulėti ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos pažangos”, – sako ūkio ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.
Institucijos yra partneris, o ne kliūtis
Modernizuojant įstaigas, plane numatyta sukurti greitai, patikimai veikiančią ir į partnerystę su verslu orientuotą valdymo sistemą. Siekiama, kad iki 2027 metų administracinė našta verslui sumažėtų 35 procentais, o paslaugų teikimo greitis padidėtų dvigubai. Tam bus įdiegtas „Once Only“ sistemos principas, leidžiantis įmonėms ir gyventojams visus procesus valdyti vienoje vietoje.
Taip pat planuojama skatinti „GovTech“ sprendimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus, kurie leis viešajam sektoriui tapti technologijų diegimo lyderiu. Įstaigoms bus sukurti aiškūs atsakomybės centrai, kad investuotojų klausimai būtų sprendžiami greitai ir koordinuotai.
„Valstybės modernizavimas – tai ne tik biurokratijos mažinimas. Tai mūsų darbo būdo pakeitimas: kad verslas jaustų valstybę kaip partnerį, kuris sprendimus priima kartu, o ne vertintų iš šalies. Tam kuriame greitą, skaidrią ir atsakingą viešojo valdymo sistemą”, – sako ūkio ir inovacijų viceministras Darius Zailskas.
„Suprantame, kad plano 3i formavimas yra tik pirmas žingsnis. Dabar laukia pagrindiniai darbai – sutelkti dėmesį į socialinius-ekonominius partnerius ir kitas prie jo įgyvendinimo prisidedančias institucijas, taip pat peržiūrėti ministerijos valdomus asignavimus ir nukreipti juos į plano įgyvendinimą. Suprantame, kad tai sunkiausia dalis, tačiau neabejojame, kad bendromis pastangomis tikrai pasikeisime ir po kelerių metų jau pavyks”. pažymi Ūkio ir inovacijų ministerijos kanclerė Inga Steponavičienė.
Detalų 3i priemonių planą rasite čia.
Pastabas ir pasiūlymus čia galima teikti iki spalio 27 d., jie bus nagrinėjami tolesniuose Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano svarstymo ir derinimo etapuose.
