Penktadienį Rygos apygardos teismas buvusį Saeimos (parlamento) deputatą Jānį Ādamsoną pripažino kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos naudai ir skyrė jam aštuonerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei dvejų metų probacijos priežiūrą.
Nutartis dar gali būti skundžiama Aukščiausiajam Teismui.
2023 metų lapkritį pirmosios instancijos teismas Adamsoną taip pat pripažino kaltu dėl kaltinimų šnipinėjimu ir skyrė jam aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su dvejų metų probacijos priežiūra.
Šiandien apygardos teismas nusprendė panaikinti Rygos miesto teismo nuosprendį dalyje dėl Adamsono nuteisimo ir nubaudimo pagal baudžiamąjį įstatymą už nesunkų sukčiavimą. Dėl to jam skirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta šešiais mėnesiais. Teismas nusprendė, kad baudžiamoji byla dėl dviejų nesunkių sukčiavimo nusikaltimų turi būti nutraukta.
Adamsonams taikytos saugumo priemonės – pranešimas apie bet kokį gyvenamosios vietos pasikeitimą, draudimas išvykti iš šalies ir užstatas – liko nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Jei nuosprendis liks galioti, 30 000 eurų užstatas bus grąžintas jį sumokėjusiam asmeniui Gintai Uselei-Ādamsonei.
Apeliacinis teismas taip pat pripažino Rusijos pilietį ir buvusį KGB pareigūną Genādijų Silonovą kaltu dėl šnipinėjimo
ir paskyrė jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Pirmąja instancija Silonovui buvo skirta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat dvejų metų probacijos priežiūra.
Ādamsons buvo apkaltintas pagal tris Baudžiamojo įstatymo straipsnius – šnipinėjimą, nedidelį sukčiavimą ir šaunamojo ginklo šaudmenų įgijimą bei laikymą be reikiamo leidimo. Buvęs parlamentaras taip pat buvo apkaltintas smulkiu sukčiavimu, susijusiu su maždaug 100 eurų kuro išlaidų kompensavimu. Be to, pas jį buvo rastos kelios dešimtys šovinių.
Dėl įtariamo šnipinėjimo naujienų agentūros LETA turima informacija rodo, kad teisėsaugos institucijos A. Ādamsonus įtaria daugiau nei 40 atskirų epizodų.
Ādamsonsas įtariamas per ketverius metus iki sulaikymo perdavė informaciją Rusijai.
Neoficiali informacija rodo, kad jis pateikė ir viešai prieinamus dokumentus – tokius kaip įvairūs įstatymų pataisų projektai, informaciją apie karinius pirkimus ir gynybos biudžetą – taip pat informaciją, surinktą po apsilankymo Latvijos rytinėje sienoje, ir detales apie Baltijos Asamblėjos poziciją dėl Nord Stream 2. Neoficialių šaltinių teigimu, informacijai perduoti naudojo ir parlamentinį kompiuterį.
Latvijos televizijos tiriamoji laida „De facto“ pranešė, kad per pirmuosius posėdžius pirmosios instancijos teisme A. Ādamsonas buvo apklaustas dėl pinigų pervedimų jo dukrai, kuriuos prokuratūra laiko mokėjimais iš Rusijos politikui.
Anot prokuroro, Ādamsonas gavo atlygį už šnipinėjimą, o pinigai buvo pervesti jo dukrai į Rusiją. Ādamsonas šiuos kaltinimus pavadino absurdiškais, teigdamas, kad jis pats davė Silonovams pinigų – dažniausiai po 100–200 eurų kas porą mėnesių – kad Silonovas galėtų juos įnešti į dukters banko sąskaitą Rusijoje.
Ādamsons taip pat buvo apklaustas dėl vizitų į Maskvą,
kurio metu susitiko su asmenimis, kurių tapatybės patikrinti nepavyko, nes atsisakė teismui pateikti jų vardus ir pavardes. Prokuratūra mano, kad Ādamsonas pateikė informaciją būtent Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB).
Ādamsonas anksčiau kategoriškai neigė perdavęs informaciją FSB, nors pripažino pažįstantis Silonovą. Silonovas taip pat neigė turintis ryšių su Rusijos federaline saugumo tarnyba.
Bylos medžiaga rodo, kad dalį Ādamsono Silonovui perduotos informacijos jam pateikė buvęs KGB tyrėjas Andris Strautmanis ir buvęs VSD pareigūnas Artūras Šmaukstelis. Jų dalyvavimas šnipinėjime nebuvo įrodytas. Tačiau Strautmaniui buvo pareikšti įtarimai kitoje baudžiamojoje byloje, o Šmaukstelis sutiko su lygtine laisvės atėmimo bausme už valstybės paslapčių ir kitos įslaptintos informacijos atskleidimą.
Valstybės saugumo tarnyba (VDD) 2021 metų vasarą sulaikė Adamsoną, įtariamą šnipinėjimu.
Po suėmimo teismas nurodė jį sulaikyti, bet 2021 m. gruodį leido sumokėti 30 000 eurų užstatą už paleidimą. Užstatas buvo sumokėtas, o Adamsonas 2022 metų sausį paleistas iš suėmimo. Dabar prokuroras politikui skyrė papildomas saugumo priemones.
2021 metų gruodį Seimo dauguma pritarė generalinio prokuroro prašymui pradėti baudžiamąjį persekiojimą Ādamsonui. Po arešto Ādamsonas nusprendė palikti politinę partiją „Harmony“, bet neatsisakė parlamentaro mandato.
Parlamente Ādamsonas dirbo Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitete, Mandatų, etikos ir pareiškimų komitete bei Baltijos šalių reikalų pakomitetyje. Nors ir neturėjo valstybės paslapčių patikrinimo, jis turėjo teisę dalyvauti Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komiteto posėdžiuose, kuriuose pareigūnai pateikia ribotos prieigos informaciją.
Jis taip pat aktyviai dalyvavo keliose parlamentinėse draugystės grupėse, tarp jų ir skatinančiose bendradarbiavimą su Izraelio, Kinijos ir Baltarusijos parlamentais. Nuo 2019 metų sausio Adamsonas pirmininkavo parlamentinei bendradarbiavimo su Rusijos parlamentu grupei.
Sovietmečiu Ādamsonas ėjo įvairias pareigas SSRS kariniame jūrų laivyne. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, jis ėjo Latvijos karinių jūrų pajėgų vado pavaduotojo, vėliau – Sienos apsaugos brigados vado pareigas, prieš pradėdamas dirbti politikoje. Ādamsons ir toliau gauna Rusijos mokamą karinę pensiją.
Taip pat skaitykite: Darbas šnipinėjimo priedanga: Valstybės saugumo tarnyba atskleidžia Rusijos įtaką Latvijoje
Sekite mus Facebook ir X!
