Ministrų kabinetas turės parengti nuostatus dėl visuomenės perspėjimo iškilus grėsmei, po bendro Nacionalinio saugumo komiteto ir Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komiteto posėdžio naujienų agentūrai LETA sakė Saeimos Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Ainaras Latkovskis (Naujoji vienybė).
Jis paaiškino, kad buvo atsižvelgta į algoritmus, sukurtus po pirmojo drono incidento 2024 metų rudenį. Dabar aišku, kaip tokie incidentai nustatomi ir kaip reaguoja nacionalinės ginkluotosios pajėgos, taip pat kaip informacija perduodama kitoms tarnyboms. Tačiau pastarojo incidento metu išryškėjo didelė problema – visuomenės perspėjimo sistema, nors ir techniškai prieinama, nebuvo aktyvuota.
Politikas pažymėjo, kad bendrame posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į ministrų kabinetą su prašymu parengti visuomenės perspėjimo apie tokius incidentus nuostatus. Teisinė bazė turėtų apibrėžti, kas rengia pranešimą, kam jis turi būti siunčiamas ir kas priima sprendimą ją skleisti.
Latkovskis taip pat teigė, kad ginkluotosios pajėgos pateikė išsamią informaciją apie incidento eigą, reagavimo terminus, planus stiprinti kontrdronų pajėgumus.
Tuo tarpu Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komiteto pirmininkas Raimonds Bergmanis (Jungtinis sąrašas) agentūrai LETA sakė, kad
nuo 2024 m. incidento buvo atlikta daug darbų ir padaryta didelė pažanga.
Kartu akivaizdu, kad procesas dar nebaigtas ir kai kurias problemas vis dar reikia spręsti. Jis pabrėžė dvi pagrindines išvadas – pirma, visuomenės perspėjimas ir informavimas turi būti traktuojami kaip esminis nacionalinio saugumo sistemos elementas; antra, būtina įvertinti, kaip ši sistema funkcionuoja praktiškai.
Bergmanis pabrėžė, kad ateityje įspėjimų skaičius gali didėti, nes sparčiai plečiasi Ukrainos galimybės vykdyti operacijas giliai Rusijos teritorijoje. Šie įvykiai taip pat vyksta netoli Latvijos sienų, o Rusijos elektroninio karo veiksmai prieš Ukrainą gali sukurti situacijų, kurios palies ir Latviją. Todėl panašių incidentų negalima atmesti ir ateityje, – pridūrė politikas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę suprasti proporcingumą – kaip dažnai ir kokiomis situacijomis turėtų būti įjungta perspėjimo sistema. Jau vyko viešos diskusijos dėl perspėjimų apie orą dažnumo, kai kurie gyventojai išreiškė nepasitenkinimą. Todėl būtina paaiškinti tokių perspėjimų tikslą ir mastą, kokiu mastu gyventojai turėtų pagal juos imtis veiksmų.
Bergmanio nuomone, geriau, kad gyventojai gautų įspėjimus dažniau, o ne nepakankamai.
Jis pabrėžė, kad Latvijoje karybos nevyksta, tačiau šalis yra visai šalia jos, o karo pobūdis labai pasikeitė – išaugo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumai, įvykiai vis dažniau vyksta arčiau Latvijos sienų. Tai taip pat gali reikšti dažnesnį įspėjimų skelbimą. Tuo pat metu kiekvienas pats nusprendžia, ar atsakyti, ar ne, ir ar įdiegti įspėjimo programas.
Jau pranešta, kad šią savaitę dronai pateko ir sprogo visose trijose Baltijos šalyse. Greičiausiai tuo metu, kai Ukraina gynėsi nuo Rusijos agresijos, dronai buvo nukreipti į taikinius Rusijoje, bet nukrypo nuo kurso arba buvo nukreipti elektroninio karo trukdžių metodais.
Baltijos šalių pareigūnai pabrėžė, kad šie incidentai yra plataus masto Rusijos agresijos karo pasekmė ir panašūs incidentai gali pasikartoti.
Ankstų pirmadienio rytą,
Lietuvos Varėnos rajone prie Baltarusijos sienos bepilotis orlaivis rėžėsi į užšalusį Lavyso ežerą.
Latvijoje bepilotis orlaivis iš Rusijos įskriejo į šalies oro erdvę naktį į trečiadienį ir sprogo Kraslavos savivaldybėje maždaug už kilometro nuo Svarinių valsčiaus centro, o kitas objektas trumpam įskriejo iš Baltarusijos teritorijos ir grįžo link Rusijos.
Tuo tarpu šiaurės rytų Estijoje trečiadienio rytą iš Rusijos oro erdvės įskridęs dronas rėžėsi į Auvere elektrinės kaminą.
Lietuvos premjerė Inga Ruginienė patvirtino, kad nukritęs ir sprogęs orlaivis buvo Ukrainos dronas, skirtas taikiniui Rusijoje.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičs taip pat pripažino, kad į Latvijos oro erdvę patekęs ir detonavęs nepilotuojamas orlaivis buvo Ukrainos dronas, matyt, koordinuotos Ukrainos operacijos prieš Rusijos taikinius dalis.
Naktį į trečiadienį Ukraina surengė dronų atakas Rusijos Ust Lugos ir Vyborgo uostuose Leningrado srityje. Prieš tai Ukrainos dronai smogė Primorsko uostui šiaurės vakarų Rusijoje. Šie uostai yra Baltijos jūroje, Suomijos įlankos pakrantėje.
Taip pat skaitykite: Po dronų įsiveržimų Baltijos šalys ragina imtis skubių NATO veiksmų
Sekite mus Facebook ir X!
