Degalų pardavėjai Latvijoje gali būti apmokestinami solidarumo mokesčiu, jeigu jų faktinės mažmeninės kainos daugiau nei 3 procentais viršija objektyviai apskaičiuotą orientacinę kainą, teigiama Ekonomikos ministerijos (EM) pateiktame įstatymo projekte.
Pagal siūlomą teisės aktą, jei mažmenininko degalų kaina viršija orientacinę mažmeninę kainą daugiau nei 3 proc., šią ribą viršijančios pajamos būtų įtrauktos į solidarumo išmokos bazę ir apmokestinamos taikant 100 proc.
Tuo pačiu mokestis nebūtų taikomas, jei mažmenininkas gali pateikti dokumentinius įrodymus, kad jo faktinės degalų įsigijimo sąnaudos per atitinkamą laikotarpį viršijo orientacinės kainos skaičiavimą daugiau nei 3 proc. Tokiais atvejais apmokestinamoji bazė būtų sumažinta proporcingai dokumentais nurodytam pirkimo išlaidų perviršiui.
Ministerija pažymi, kad įstatymo projektas „Solidarumo mokėjimų degalais prekiautojams įstatymas“ buvo parengtas siekiant sušvelninti neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, kurį sukelia smarkiai išaugusios degalų kainos, taip pat siekiant gauti papildomų biudžeto pajamų nacionaliniam tiekimo saugumui stiprinti ir su tuo susijusiems fiskaliniams poreikiams tenkinti.
Solidarumo išmoka skirta kaip laikinas mechanizmas,
taikyti tik tada, kai degalų mažmeninės kainos gerokai viršija pasaulinių naftos produktų kainų pokyčius. Jis skirtas tiek papildomų fiskalinių išteklių generavimui, tiek didėjančių degalų sąnaudų mažinimui.
Anot ministerijos, šia priemone siekiama užtikrinti, kad mokesčių pokyčiai tinkamai ir operatyviai atsispindėtų mažmeninėse degalų kainose, taip pat spręsti situacijas, kai kainų augimas mažmeninės prekybos lygiu ženkliai viršija pasaulines rinkos tendencijas arba neatitinka mokesčių koregavimų.
Vyriausybės paskirta institucija kas savaitę apskaičiuotų ir skelbtų orientacinę mažmeninę dyzelino ir benzino kainą. Šis etalonas apimtų pagrindinius kainos komponentus, tokius kaip kuro įsigijimo išlaidos, pristatymas, sandėliavimas, logistika ir kiti svarbūs parametrai.
EM tai pabrėžia
lyginamoji kaina vis tiek leistų mažmenininkams gauti pelno, nes solidarumo mokestis būtų skirtas tik per dideliems antkainiams.
Jei 3 % tolerancijos riba viršijama, visoms pajamoms, viršijančioms šį lygį, bus taikomas 100 % mokestis. Tuomet mažmenininkai iki kito mėnesio 23 dienos privalėtų pateikti solidarumo mokėjimo deklaraciją ir apskaičiuotą sumą pervesti į valstybės biudžetą.
Mažmenininkai taip pat privalėtų pateikti patvirtinamuosius dokumentus, pvz., kuro pirkimo sąskaitas faktūras, muitinės deklaracijas ir mokėjimo deklaracijas, valdytojui (SIA „Publisko aktīvu pārvaldītājs Possessor“), kuris administruotų sistemą.
„Valdytojas“ prižiūrėtų rinkliavos apskaičiavimą ir mokėjimą bei palygintų deklaruotas mažmenines kainas su paskelbtu lyginamuoju indeksu. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, ji bendradarbiautų su Vartotojų teisių apsaugos centru (PTAC), kuris turi teisę prašyti informacijos, atlikti patikrinimus, nagrinėti vartotojų skundus.
Nustačius neatitikimus, „Valdytojas“ išrašys mokėjimo pranešimą.
Už pavėluotus mokėjimus būtų taikoma 0,05 % bauda per dieną, kurią reikės sumokėti per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo. Mažmenininkams, pateikusiems melagingą informaciją arba nesilaikantiems reikalavimų, PTAC gali būti skirtos administracinės nuobaudos.
Numatoma, kad įstatymas įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo.
Kaip pranešė LETA, po kovo 17 d. Vyriausybės posėdžio ekonomikos ministras Viktoras Valainis (Žaliųjų ir valstiečių sąjunga) pareiškė, kad Vyriausybė svarsto galimybę įvesti netikėtą mokestį degalų pardavėjams, kad būtų galima stebėti ir riboti antkainius, užtikrinant, kad kainų mažėjimas pasaulio rinkose atsispindėtų šalies viduje.
Ministras pripažino, kad toks mechanizmas būtų rinkos intervencija, kuri paprastai nėra laikoma ekonomiškai pageidautina, tačiau tvirtino, kad dabartinėmis sąlygomis tai būtina.
Planuojamos konsultacijos su pramonės atstovais, siekiant sumažinti galimą iššūkių riziką
prieš Konstitucinį Teismą.
Taip pat pranešta, kad nuo 2026 metų balandžio 1 dienos iki birželio 30 dienos Latvija laikinai sumažins akcizą dyzeliniam kurui maždaug 15% – nuo 467 eurų iki 396 eurų už 1000 litrų. Žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui bus nustatytas 21 euras už 1000 litrų akcizo tarifas.
Finansų ministerijos vertinimu, šie pakeitimai dyzelino kainas galėtų sumažinti maždaug 8,6 cento už litrą (su PVM), o žymimojo dyzelino – apie 5,9 cento už litrą.
Remiantis agentūros LETA skaičiavimais, vidutinės dyzelino kainos didžiuosiuose degalinių tinkluose Latvijoje nuo šių metų vasario 28 d. paaštrėjusio Artimųjų Rytų konflikto išaugo apie 40 proc., o 95 oktaninio skaičiaus benzinas – beveik 20 proc.
Taip pat skaitykite: BNN IN FOCUS | Skandalas po skandalo: kodėl milijonų eurų IT projektai Latvijoje žlunga
Sekite mus Facebook ir X!
