Bangladeše platus nepatenkintų universiteto studentų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir radikalių islamistų koalicija vaidino svarbų vaidmenį nacionaliniuose protestuose, kurie pastūmėjo ilgametį ministrą pirmininką Sheikhą Hasiną atsistatydinti praėjusių metų rugpjūtį. Skirtingos grupės vieningos nuo vis labiau autoritarinio režimo precedento neturinčiame socialiniame judėjime.
Po Hasinos įkvėpimo, įvairių ideologinių juostų Bangladešo, susiliejo aplink Nobelio laureatą Mohammedą Yunusą, kuris ėjo pareigas laikinojo lyderio pareigas. Tačiau dabar daugelio vilčių, kad Yunusas gali nukreipti Bangladešą link tvarko ir socialinės pažangos. Vykdydama užsienio politikos žingsnius ir pasirinkimus, kurie leido kitoms jėgoms klestėti, laikinoji vyriausybė iškėlė didelį susirūpinimą dėl šalies ateities.
Bangladeše platus nepatenkintų universiteto studentų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir radikalių islamistų koalicija vaidino svarbų vaidmenį nacionaliniuose protestuose, kurie pastūmėjo ilgametį ministrą pirmininką Sheikhą Hasiną atsistatydinti praėjusių metų rugpjūtį. Skirtingos grupės vieningos nuo vis labiau autoritarinio režimo precedento neturinčiame socialiniame judėjime.
Po Hasinos įkvėpimo, įvairių ideologinių juostų Bangladešo, susiliejo aplink Nobelio laureatą Mohammedą Yunusą, kuris ėjo pareigas laikinojo lyderio pareigas. Tačiau dabar daugelio vilčių, kad Yunusas gali nukreipti Bangladešą link tvarko ir socialinės pažangos. Vykdydama užsienio politikos žingsnius ir pasirinkimus, kurie leido kitoms jėgoms klestėti, laikinoji vyriausybė iškėlė didelį susirūpinimą dėl šalies ateities.
Pirmiausia atrodo, kad Yunusas nenorėdamas arba nesugeba suvilioti islamistų zealotų, kurie vis labiau kyla į priekį Bangladeše. Tuo tarpu užsienio politikos fronte jis atrodo linkęs nutolti nuo istorinių ryšių su kaimynine Indija ir vietoj to perorientuota šalis link Kinijos ir Pakistano. Abi pamainos gali turėti neigiamų padarinių Bangladešui ir regioniniam stabilumui.
Bangladešas, kuris tapo nepriklausoma valstybe po kruvino pilietinio karo 1971 m., Po kurio atsirado jo išsiskyrimas iš Pakistano, jau seniai turėjo lūžusį tautinę tapatybę. Bengalų kalbinis nacionalizmas, kuris atsirado po Pakistano sprendimo 1952 m. Padaryti savo vienintelę nacionalinę kalbą, galiausiai suvaidino didelę reikšmę kuriant naują valstybę. Nuo to laiko Bangladešai didžiavosi savo kalbiniu paveldu ir puoselėjo savo bengalų literatūros tradicijas.
Tačiau šis kalbinis paveldas neramiai egzistavo su kitu svarbiu Bangladešo nacionalizmo aspektu: įsipareigojimu būti stačiatikių islamo forma, apimanti iš dalies todėl, kad jis išskiria musulmonų daugumą Bangladešo iš Indijos Vakarų Bengalijos valstybės.
Šis prisirišimas prie parapijinės islamizmo formos kyla iš istorinių ir šiuolaikinių šaltinių. Kai Bangladešas buvo Jungtinio Pakistano dalis, stačiatikių sunitų islamo nurodymų laikymasis buvo svarbi politinės kultūros dalis. O radikali islamistų partija „Jamaat-e-Islami“ buvo svarbi politinė jėga tiek Bangladeše prieš nepriklausomybę, tiek po nepriklausomybės, nors jai trūksta reikšmingos rinkimų įtakos.
Partijos įrašas buvo sugadintas 1971 m. Pilietinio karo metu, nes jos nariai susidūrė su žiauriu Pakistano kariniu susidorojimu, tačiau Bangladešo segmentas išliko simpatiškas Jamaat-E-Islami dėl partijos įsipareigojimo savo tikėjimui.
Visai neseniai „Jamaat-e-Islami“ ir jos pasekėjai rado Persijos įlankos valstybių paramą. Iš Bangladešo migrantų, grįžusių iš šių šalių, ištekliai, taip pat lėšų pervedimai ir ideologinės institucijos iš religinių valdžios institucijų regione. Šios dvigubos jėgos stabiliai sumenkino senas sinchroniškos islamo tradicijas Bangladeše su sudėtingomis istorinėmis šaknimis.
Dėl tiek vidaus, tiek tarptautinių veiksnių Hasina savo kadencijos metu siekė sulaikyti Jamaat-e-Islami. Namuose jai reikėjo teisėti Bangladešo induistų bendruomenės balsavimą. Išoriniu požiūriu, laikantis griežtos pozicijos prieš islamistus, gerai žaidė Indijoje. Neilgai trukus Hasinos vyriausybė uždraudė partiją ir jos jaunimo filialą, nurodydama tai, ką ji apibūdino kaip didėjantį norą griebtis smurto.
Tačiau Yunus pasirinko labiau nuolaidų požiūrį į „Jamaat-e-Islami“, įskaitant panaikinus Hasinai paskirtą draudimą. Ir kai laikinoji vyriausybė nesusiduria su šiomis islamistų pajėgomis, jos vis labiau tvirtina save viešajame gyvenime. Be kitų dalykų, „Mob“ smurtas nukreipė Bangladešo indų mažumos narius, taip pat musulmonų mažumos sektą – Ahmadiyya.
Šis įvykių posūkis Bangladeše turės neigiamų padarinių Indijos musulmonų mažumų gyventojams valstijose, kurios ribos šalį. Religinė netolerancija Indijoje pastaraisiais metais išaugo, o išpuoliai prieš induistus Bangladeše tik pagilins priešiškumą musulmonams Indijoje. Tam tikru laipsniu tai jau prasidėjo.
Toks abipusis smurtas atspindėtų praeities įvykius regione. 1992 m. Gruodžio mėn. Hindu Zealotai užpuolė ir sunaikino Babri mečetę šiaurinėje Indijos Utar Pradešo valstijoje. Paskelbtos plačiai paplitę išpuoliai prieš induistų bendruomenes ir garbinimo vietas Bangladeše, kaip pažymėta Bangladešo rašytoja Taslima Nasrin Lajja (Gėda).
„Yunus“ vyriausybės nesugebėjimas suvaldyti islamistų uolumo galėtų paskatinti induistų ir musulmonų įtampą ir smurtą šiaurės rytinėje Indijoje, turėdamas didelių destabilizuojančių padarinių visam regionui. Bangladeše kylanti religinė netolerancija beveik neišvengiamai sukels daugiau smurto ir galimo induistų skrydžio į Indiją.
„Daka“ taip pat gali pakenkti savo ilgametei partnerystei su Naujuoju Deliu. „Yunus“ neseniai teisiavo Kiniją, Indijos ilgalaikį priešininką. Kovo pabaigoje apsilankymo Pekine metu Yunus pasiūlė Bangladešą kaip potencialią įsitvirtinimo Kiniją, kad išplėstų savo ekonominę įtaką Pietų Azijoje. Jis pridūrė, kad kadangi septynios Indijos šiaurės rytų valstijos buvo nuomojamos, tik Bangladešas galėjo pasiūlyti Kinijai patekti į Bengalijos įlanką, apibūdindama Daką kaip „prieigos prie vandenyno globėją“.
Kinija dar neišleido oficialaus atsakymo, tačiau „Yunus“ komentarai sukėlė susirūpinimą Indijos diplomatiniuose ir užsienio politikos sluoksniuose, nes Kinijos galimybės patekti į Bengalijos įlankos uostus gali pakenkti Indijos jūrų saugumui. Visa tai taip pat gali kainuoti didelę kainą Bangladešui: pavyzdžiui, Šri Lanka atsidūrė tam, ką kai kurie analitikai apibūdino kaip „skolos spąstus“, ieškodami didelių Kinijos investicijų.
Abu pokyčiai kenkia Indijai, o tai turėtų vaidinti stipresnį vaidmenį Bangladešo atžvilgiu. Kinija, be abejo, jau seniai mėgavosi šiltais santykiais su Pakistanu, Indijos konkurentu. Tačiau pastaraisiais metais tai taip pat padarė reikšmingą įsibrovimą į Nepalą ir Šri Lanką. Iš dalies Pekinas sugebėjo išplėsti savo pėdsaką, nes Naujasis Delis nesugebėjo suformuluoti nuoseklaus ir nuoseklaus politikos rinkinio, kad išspręstų savo mažesnių kaimynų susirūpinimą.
Jei Bangladešas net iš dalies priverstų islamistų svyravimus ir pradės aktyviai pasitraukti į Kinijos orbitą, Indija atsidurs izoliuoti ir susidurs su saugumo iššūkiais savo kieme. Dar blogiau, kad Naujasis Delis greičiausiai praras neįkainojamą partnerį, kuriame pastaraisiais dešimtmečiais jis investavo reikšmingus materialius ir diplomatinius išteklius.
Įdomus poreikis atsitraukti prieš šias dvi kylančias tendencijas kelia didelį iššūkį Indijos užsienio politikos bendruomenei.
Naujasis Delis negali sau leisti pastebėti nuolatinio savo įtakos erozijos Dakoje. Užuot tiesiog nuskambėjęs nerimą apie keičiančią politiką ar Yunus vyriausybės flirtą su Kinija, Indija turi sustiprinti savo diplomatines pastangas-labiau atspindi savo ilgalaikę paramą Bangladešui, teikti finansinę paramą ir spręsti susirūpinimą dėl rinkos galimybių patekti į Indiją. Priešingu atveju yra reali rizika, kad kupini Indijos ir Bangladešo santykiai neišvengiamai pablogės.
