Kovo 19 d. Jungtinės Valstijos paskelbė sušvelninsiančios sankcijas kelioms Baltarusijos įmonėms, įskaitant „Agrorozkvit“, „Belaruskali“ ir jos prekybos padalinį „Belarusian Potash Company“, kai bus susitarta dėl 250 Baltarusijoje laikomų kalinių paleidimo. Po šio sprendimo Baltarusija galėtų padidinti savo kalio chlorido eksportą, nors Europos Sąjungos apribojimai ir logistikos iššūkiai išlieka, praneša Laisvosios Europos radijas (RFE/RL).
Pavasaris šiauriniame pusrutulyje yra pats kritiškiausias metų laikas trąšoms naudoti. Būtent tada kviečių, cukrinių runkelių ir rapsų pasėliai patiria lemiamą antrąjį ar net trečiąjį tręšimo ratą. Tačiau dėl sparčiai augančių sąnaudų nulemtas trąšų trūkumas gali lemti maisto trūkumą skurdesniuose pasaulio regionuose ir aukštesnes maisto kainas išsivysčiusiose šalyse.
Baltarusija pagamina apie 15 % viso pasaulio trąšų, o kalio trąšos yra pagrindinis šalies eksporto produktas. Apskaičiuota, kad vien 2024 m. jie uždirbo daugiau nei 1 mlrd. USD pajamų.
Nepaisant augančios pasaulinės trąšų krizės, kurią pablogino konfliktas su Iranu ir Hormūzo sąsiaurio žlugimas, Europos Sąjunga vasario pabaigoje pratęsė Baltarusijai taikomas ekonomines sankcijas dar metams.
Nors azoto trąšas vis dar galima importuoti, jos vis brangsta dėl apmokestinimo.
Pernai ES įvedė papildomus 40–45 eurų už toną muitus ir 6,5% tarifą Baltarusijos ir Rusijos produkcijai. Šią vasarą mokestis kils iki 60 eurų už toną, kitąmet iki 80 eurų, o iki 2028 metų tikimasi, kad jis sieks 350 eurų už toną. Tuo tarpu Europoje trąšų gamyba išlieka ženkliai brangesnė dėl griežtesnių aplinkosaugos taisyklių ir pigių dujų trūkumo.
Trąšų kainoms įtakos turi ir konfliktas su Iranu bei Hormūzo sąsiaurio blokada. Šiuo vandens keliu teka maždaug penktadalis pasaulio energijos. Ji taip pat sudaro apie 20–30 % pasaulio trąšų eksporto, įskaitant apie 20 % pasaulinės prekybos suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), kuri yra pagrindinė sintetinių trąšų gamybos sudedamoji dalis. Be to, maždaug 50 % pasaulinių sieros siuntų vežama per sąsiaurį, kuris yra esminis fosfatinių trąšų gamybos elementas.
Nuo konflikto pradžios pasaulinės trąšų kainos išaugo 25 proc.
ir tikimasi tolesnių staigių kilimų. Aukštesnės pasaulinės naftos ir dujų kainos taip pat turės įtakos Vakarų ūkininkams, nes greičiausiai padidės išlaidos po gamybos, tokios kaip transportavimas, šaldymas ir perdirbimas.
Tebegaliojant ES sankcijoms kaliui, Baltarusija negali gabenti savo produkcijos greičiausiais ir pigiausiais maršrutais per Baltijos šalių uostus, ypač per Klaipėdą Lietuvoje. Dėl to Baltarusija turi toliau gabenti kalį Rusijos geležinkeliais į Sankt Peterburgą, o tai užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau. Šie maršrutai jau perpildyti rusiško kalio, kuriam teikiama pirmenybė. Rusija, antra pagal dydį gamintoja pasaulyje, tiekia maždaug penktadalį pasaulinio eksporto ir siekia pasinaudoti rinkos galimybėmis, atsirandančiomis dėl sutrikimų Hormūzo sąsiauryje.
Taip pat skaitykite: Paslėpta sankcijų pusė: trąšų trūkumas kelia grėsmę pasauliniam maisto saugumui
Sekite mus Facebook ir X!
