Tik pripažindami praeities tragedijas galime užkirsti kelią panašioms neteisybėms ateityje – ši žinia, kuri kartojo kalbas, pateiktas komunistinio genocido aukų atminimo dieną, vykusią netoli Latvijos okupacijos muziejaus.
„Kiekvienais metais mes ieškome žodžių, kurie dar kartą primins apie savo praeitį, savo istoriją. Dar kartą pasakykite visuomenei ir pasauliui, kad tai, kas nutiko 1941 ir 1949 m.
Prezidentas pagerbė tuos, kurie žuvo sovietų stovyklose, ir pabrėžė, kad šiuolaikinis pasaulis vis dar susiduria su nerimu ir baime keliančiomis grėsmėmis.
„Tai suprantama, nes mūsų istorija verčia mus būti atsargiems. Ir tai suprantama, nes matome, kad nepaisant gerų jėgų pastangų nugalėti blogį pastangas, jie ne visada yra sėkmingi“, – teigė Rinkēvičsas.
Jis palygino dabartinį karą Ukrainoje su pačios Latvijos istorine patirtimi, pabrėždamas, kad svarbu tęsti Ukrainos palaikymą kovoje su blogiu.
Tuo pat metu prezidentas paragino žmones neprarasti vilties, primindamas jiems, kad Latvija turi sąjungininkų ir aktyviai stiprina savo gynybos galimybes.
„Aš raginu visus nesigėdyti baimės, o vietoj to elgtis – padaryti save stipresnius ir atsparesnius, kad galėtume atsispirti bet kokiai agresijai“, – sakė jis ir pridūrė, kad Latvija bus tik tokia stipri kaip jos žmonių stiprybė.
Latvijos politiškai represuotų asmenų asociacijos pirmininkas Tālis Veismanis savo kalboje pabrėžė, kad deportacijų tikslas buvo sunaikinti Latvijos tautą. Šie įvykiai pažymėjo ilgų kančių ir neteisybės, turinčios įtakos tūkstančiams šeimų, pradžia.
„Šiandien mūsų pareiga yra prisiminti šias nekaltas sielas ir priminti pasauliui apie šiuos nusikaltimus. Mes neturime pamiršti praeities tragedijų, nes tik atpažinę ir mokydamiesi iš jų galime užtikrinti, kad tokios neteisybės niekada nebus pakartotos”, – pareiškė Veismanis.
Minėjimo metu komunistinio genocido aukos buvo pagerbtos tylos akimirka, o Latvijos nacionalinis himnas „Dievs, Svētī Latviju“ („Dieve, palaimink Latviją“).
Kaip pastebėjo „Leta“ naujienų agentūra, gėlės antradienį buvo pastatytos ministro pirmininko Evikos Siliņa (JV), „Saeima Daiga Mieriņa“ (ZZS) pirmininko (JV), kelių Saeima deputatų ir ministrų ir ministrų, taip pat ir ruožų (na).
Renginys taip pat atkreipė kelių praeivių dėmesį.
Šiais metais yra 76 metai nuo 1949 m. Kovo 25–28 d. Masinių deportacijų-didžiausia priverstinė deportacijos operacija Baltijos valstijose, kurios metu beveik 43 000 žmonių buvo ištremti iš Latvijos į atokius SSRS regionus. Operacija buvo slapta pavadinta „Priboi“ („Coastal Surf“).
Nuo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo kovo 25 d. Kasmet buvo pažymėta įvairiais įvykiais, pagerbiančiais komunistinio genocido aukas ir klausantis istorijų tų, kurie išgyveno tremtį.
Taip pat skaitykite: pragyvenimo išlaidos – didžiausias Europos rūpestis, tačiau latviai teikia pirmenybę sveikatai ir darbo vietoms
Sekite mus „Facebook“ ir X!
