Užsienyje studijavę lietuviai, bandydami tęsti mokslus namuose, susiduria su beveik neįveikiamomis kliūtimis, o jauni gydytojai, norintys dirbti savo šalyje, yra pašalinami iš sveikatos draudimo sistemos.
Povilas Ancevičius studijavo Freiburgo universitete Vokietijoje. Tai vienas prestižiškiausių Vokietijos universitetų, tačiau pabandžius tęsti rezidentūrą Lietuvoje jaunasis gydytojas buvo atmestas ir ne dėl klinikinės patirties, o dėl to, kad studijų programa buvo kiek kitokia. Vokietijoje odontologijos studijų programoje nėra matematikos kurso, į kurį atsižvelgiama stojant į rezidentūrą Lietuvoje. Matematikos pažymio stoka jam neleido gyventi. Ancevičius kelis kartus kreipėsi dėl rezidencijos, tačiau nė karto nebuvo priimtas. Jo teigimu, tai skamba absurdiškai, tačiau būtent dėl šios priežasties keli jo kolegos nusprendė negrįžti namo.
Lietuvos valdžia viešai įsipareigojo privilioti jaunus specialistus namo, tačiau panašu, kad stojimo į rezidentūrą sąlygos nebuvo sukurtos atsižvelgiant į tai. Seimo Sveikatos komisijos narė Jurgita Sejonienė, pati turinti medicinos išsilavinimą, sakė buvusi šokiruota, kai Ancevičius jai išdėstė problemą. Ji teigė, kad tuo pat metu, kai Lietuvoje akredituojami gydytojai ir slaugytojai iš trečiųjų šalių, kliūtys daromos būtent tiems, kurie nori grįžti, ir tai vyksta tuo metu, kai valdžia kalba apie jaunų lietuvių repatriaciją. Sejonienė pažadėjo klausimą kelti ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir namuose.
Rezidencija – ne vienintelė kliūtis Ancevičiaus kelyje. Net neįstojęs į rezidentūrą jis nusprendė likti Lietuvoje ir Šiauliuose atidaryti savo kliniką. Tai darydamas jis susidūrė su problema, kuri liečia jaunus gydytojus visoje Lietuvoje. Lietuvos valstybinė ligonių kasa (VLK) kontroliuoja, kurios klinikos pacientams gali teikti valstybės finansuojamas paslaugas.
Be sutarties su VLK klinikos negali teikti valstybės finansuojamų odontologijos paslaugų pensininkams,
kuri apima 670 eurų kas trejus metus. VLK sudaro sutartis pagal paklausą, o nusprendus, kad esamų tiekėjų pakanka, naujos sutartys nesudaromos.
Į klinikos steigimą Ancevičius investavo apie 560 000 eurų, panaudodamas įdarbinimo agentūros paramą, valstybės banko siūlomas lėšas, savivaldybės paramą ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Nepaisant to, VLK nesudaro sutarties su jo klinika.
Į panašią situaciją atkreipė dėmesį ir gydytoja odontologė Goda Sutkutė, studijavusi Lietuvos medicinos mokslų universitete ir šią vasarą planuojanti atidaryti kliniką Vilniuje. Ji savo srityje dirba septynerius metus ir mamos praktikoje kas mėnesį sulaukia apie dešimt pacientų, kurių gydymą apmoka valstybė. Sutkutė pasakojo, kad už 670 eurų galima pagaminti pilną dantų protezų komplektą, ko negali pasiūlyti didesnės klinikos, turinčios ir didesnius administravimo kaštus. Ten pilnas protezų komplektas kainuoja apie 2000 eurų. Ji teigė, kad tai keista situacija, kurioje pacientai kenčia labiausiai: „Galų gale jie gerokai permoka už valstybės lėšomis apmokamus gydymo būdus“. Abu gydytojai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sistema skirta apsaugoti didžiąsias klinikas nuo konkurencijos, nepaisant to, kad nauji paslaugų teikėjai pacientams galėtų suteikti geresnę kokybę ir mažesnes išlaidas. Sutkutė pastebėjo, kad yra būdų, kaip sistemą apeiti, tarp klinikų yra susitarimų dėl pacientų, gaunančių valstybės finansuojamas paslaugas, nukreipimo, tačiau suabejojo, kam reikalingos tokios neoficialios sistemos. Ji tai pasakė
pinigų kiekis nesikeičia, pensininkų skaičius nesikeičia ir keista, kad lėšos skiriamos tik uždaram ratui.
Situaciją Ancevičius palygino su Vokietija, kur miestuose yra taikomi apribojimai naujoms klinikoms pasirašyti sutarčių dėl valstybės finansuojamų paslaugų, tačiau jos galioja tik siekiant skatinti paslaugų teikimą tuose regionuose, kur trūksta. Lietuvoje naujų sutarčių negalima pasirašyti nei didžiuosiuose miestuose, nei mažesniuose regionų centruose.
VLK paneigė, kad sistema riboja konkurenciją, o jos atstovė Vita Lyskoitienė teigė, kad oficialaus draudimo pasirašyti naujas sutartis nėra, o jos pasirašomos, kai įvertinus paaiškėja, kad paklausa yra didesnė už esamą pasiūlą. Paklausta, ar sistema gali neleisti pensininkams gauti geresnę įrangą, nei yra naujosiose klinikose, ir ar tai nėra kliūtis gauti kuo geresnę priežiūrą už mažesnę kainą, D. Lyskoitienė tiesiai į argumentą dėl kokybės neatsakė. Ji tik atkreipė dėmesį, kad šiuo metu šalyje galioja 1150 sutarčių dėl dantų protezavimo, o tai rodo, kad pacientai turi gana platų pasirinkimą.
Tuo tarpu S.Sejonienė sakė, kad dabartinė tvarka jai nepriimtina, ir neatrodo teisinga, kad taip skirstomi valstybės pinigai: „Absurdiška, jei žmogus negali pasirinkti, kurioje klinikoje gydytis“. Ji pridūrė, kad tai atspindi platesnę tendenciją – visi mato, kad privati medicina ignoruojama, išskyrus kelis labai didelius tiekėjus.
Visą straipsnį anglų kalba skaitykite čia: https://www.lrt.lt/lt/news-english/19/2926156/lithuania-s-health-system-is-locking-out-its-own-doctors
Taip pat skaitykite: ES tobulina narkotikų pirkimo įstatymą
Sekite mus Facebook ir X!
