Juliaus Drosto nuotr. svetainėje Unsplash
Rusija kariauja prieš Ukrainą Charkovo miškuose, Chersono stepėse ir Donbaso anglies sąvartynuose. Tačiau mūšio laukas tęsiasi už Ukrainos rytų ir pietų. Rusijos raketų, valdomų bombų, tankų ir artilerijos panaudojimas prilygsta strateginiam karui informaciniame fronte, į kurį investuojamos didžiulės pinigų sumos. 2025 metų biudžete valstybės propagandai skirta 137,2 mlrd.
Maskva siekia diskredituoti Ukrainos vadovybę, sumenkindama Vakarų, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos lyderių pasitikėjimą, sukeldama Ukrainos elito susiskaldymą ir demoralizuodamas Ukrainos žmones. Pastaruoju metu suaktyvėjo Rusijos informacinės operacijos, nukreiptos į Ukrainos prezidentą, prezidentūrą ir karinius-politinius lyderius. Dėl nesėkmių mūšio lauke Rusija, vadovaujama Sergejaus Kirijenkos, planuoja didelio masto antiukrainišką kampaniją, pagrįstą manipuliacinėmis žinutėmis ir atviru melu apie Ukrainos „neteisėtą vadovavimą“, „toleranciją nacizmui“ ir „visalią korupciją“.
Jau dabar kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbia turinį, atitinkantį Rusijos propagandą, tikrindamos, kaip tam tikri pasakojimai rezonuoja su auditorija. Tikimasi, kad ši kampanija pasieks piką apie Donaldo Trumpo inauguraciją 2025 metų pradžioje, siekiant sutrikdyti konstruktyvų Ukrainos ir naujosios JAV administracijos dialogą, kad būtų išvengta Rusijai nepalankios rezoliucijos.
Kremlius planuoja panaudoti savo įtaką opozicijos politikams, ekspertams ir žurnalistams, kad išprovokuotų kritiškus pareiškimus apie prezidentą Zelenskį ir jo komandą, sėdamas nesantaiką Ukrainos visuomenėje ir aprūpindamas amuniciją Rusijos propagandai Vakaruose. Radikalių veiksmų, pavyzdžiui, pasikėsinimų į opozicijos veikėjų gyvybes, negalima atmesti kaip neramumų kurstymo priemonės.
Rusijos informacinių operacijų tikslas – sukurti Ukrainos vadovybės nekompetentingos, korumpuotos ir nepajėgios efektyviai valdyti įvaizdį. Rusijos propagandistai paskleidė išgalvotas istorijas, pavyzdžiui, teiginius, kad Zelenskis už 88 milijonus eurų nusipirko viešbutį Kurševelyje ir Ukrainos atsisakymas surengti rinkimus, dėl kurių jos vyriausybė tapo neteisėta.
Operacijas koordinuoja Kirijenka ir jo bendražygiai. 2024 m. vasario mėn. laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Kirijenka prižiūri dvi dezinformacijos grupes: viena sutelkta į Ukrainos vidaus destabilizavimą, o kita – į Vakarų paramą Ukrainai. Pagrindinės šios operacijos veikėjos yra Rusijos prezidento administracijos socialinio stebėjimo skyriaus vadovas Aleksandras Charičiovas ir informacinių ir ryšių technologijų padaliniui vadovaujanti Tatjana Matvejeva.
Nevyriausybinė organizacija „Dialog“, sukurta 2019 m., yra pagrindinė veikėja skleidžiant netikras naujienas, įskaitant teiginius, kad Ukrainos kariai parduoda medalius „eBay“ ir kad Ukrainos pareigūnams priklauso Šveicarijos nekilnojamasis turtas. ES ir JAV jai skyrė sankcijas už vaidmenį Rusijos dezinformacijos pastangose.
Kitas svarbus elementas – Artemijaus Lebedevo kūrybinės studijos įsitraukimas į propagandinės medžiagos kūrimą. Lebedevas, žinomas dėl savo provokuojančių projektavimo darbų ir glaudžių ryšių su Rusijos valdžia, viešai rėmė karą ir prisidėjo prie prokremliškų kampanijų.
Kremliaus remiama dezinformacija taip pat apima manipuliavimą tarptautinės žiniasklaidos straipsniais. Pavyzdžiui, „Foreign Policy“, „Newsweek“ ir „The Spectator“ istorijos yra susuktos, kad palaikytų Rusijos pasakojimą, o Ukraina vaizduojama kaip išsekusi karo, o Vakarų parama – nykstanti. Rusijos žiniasklaida dažnai klaidingai cituoja arba iškraipo Vakarų lyderių pareiškimus, kad sustiprintų šiuos naratyvus.
Kremlius netgi yra pasirengęs mokėti už prorusiškus komentarus didžiuosiuose Vakarų kanaluose, pabrėždamas, kiek Rusija manipuliuoja žiniasklaida, kad paveiktų pasaulinę nuomonę. Šiomis pastangomis Rusija siekia sukurti savo pranešimų tarptautinio teisėtumo iliuziją, nepaisant su tuo susijusių manipuliacijų ir falsifikacijų.
Šių kampanijų atskleidimas ir nepriklausomos žiniasklaidos stiprinimas yra labai svarbūs kovojant su šia dezinformacija. Kova yra ne tik dėl Ukrainos gynimo, bet ir dėl pasaulinių demokratinių vertybių, į kurias vis dažniau susiduria Rusijos hibridinis karas, apsauga.
Įrašas Manipuliuojant realybe appeared first on .