Skurdo rizikos, ypač patiriančios vaikus auginančias šeimas ir pensinio amžiaus gyventojus, sumažinti vien pavienėmis trumpalaikėmis priemonėmis nepavyks, teigiama Gerovės ministerijos tarpinėje socialinės apsaugos ir darbo rinkos politikos vertinimo ataskaitoje, į kurią atsižvelgė Vyriausybė.
Ataskaitoje vertinamas Socialinės apsaugos ir darbo rinkos politikos gairių 2021–2027 m. įgyvendinimas, apžvelgiami iki šiol pasiekti rezultatai, nustatomi pagrindiniai iššūkiai, nubrėžiami ateities prioritetai.
Kaip agentūrą LETA informavo ministerija, skurdo rizika Latvijoje išlieka didesnė už Europos Sąjungos vidurkį. Tuo pačiu statistiniai duomenys rodo, kad socialinių pašalpų ir kitų išmokų įtaka skurdo rizikos mažinimui išlieka ribota, ypač šeimoms su vaikais ir pensininkams.
Materialinės paramos srityje vidutinės trukmės tikslas įvertintas kaip pasiektas tik iš dalies. Nors visos iki 2024 m. numatytos priemonės buvo įgyvendintos, nebuvo įvykdyta maždaug pusė veiklos rodiklių. Ataskaitoje daroma išvada, kad taip yra dėl žemų vidutinių pajamų lygio, didelės pajamų nelygybės, nepakankamos socialinės apsaugos sistemos adekvatumo, didėjančių pragyvenimo išlaidų.
Ministerija tai pažymi
didžiausią indėlį mažinant skurdo ir socialinės atskirties riziką įnešė reformos dėl minimalių pajamų paramos,
šeimos valstybės išmokų peržiūros, reguliarus pensijų indeksavimas, padidintos išmokos neįgaliesiems ir senjorams. Šios priemonės pagerino daugiau nei 100 000 mažas pajamas gaunančių gyventojų finansinę padėtį.
Išlaidos socialinei apsaugai Latvijoje padidėjo tiek nominaliąja verte, tiek BVP dalimi, tačiau vis tiek išlieka mažesnės nei daugumoje ES valstybių narių. Be to, didelė infliacija ir didėjančios pragyvenimo išlaidos gerokai sumažino perkamąją galią ir apribojo apčiuopiamą kasdieninio gyvenimo patobulinimų poveikį.
Socialinių paslaugų srityje vidutinės trukmės tikslas paprastai laikomas pasiektu, nors kai kurie rodikliai nebuvo iki galo pasiekti. Esminis pokytis buvo minimalaus socialinių paslaugų krepšelio įvedimas savivaldybėse, taip pat bendruomeninių paslaugų išplėtimas, įskaitant mobiliąją paliatyviąją pagalbą namuose, pagalbinio asmens paslaugas ir paslaugas vaikams, turintiems funkcinių sutrikimų.
Tačiau vertinimas atskleidžia netolygų socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę įvairiuose regionuose, didėjantį socialinių darbuotojų darbo krūvį ir didėjančią priežiūros paslaugų paklausą, kurią lemia gyventojų senėjimas. Ataskaitoje daroma išvada
reikia toliau stiprinti socialinio darbuotojo gebėjimus ir plėtoti ilgalaikės globos sistemą.
Darbo rinkoje teigiami pokyčiai – minimalaus atlyginimo didinimas, jo nustatymo mechanizmo tobulinimas, aktyvios užimtumo priemonės, padėjusios sumažinti ilgalaikį nedarbą.
Tuo pat metu lieka neišspręsti keli iššūkiai – nepakankamas neįgaliųjų įsidarbinimo potencialo išnaudojimas, didelis sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, didėjanti nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių dalis. Ministerija daro išvadą, kad jaunimui reikalingos kryptingesnės paramos priemonės.
Valstybės teikiamos teisinės pagalbos srityje vidutinės trukmės tikslas iš dalies pasiektas, nes įgyvendintos ne visos numatytos priemonės. Išaugo skaitmeninių sprendimų naudojimas, pagerėjo visuomenės pasitikėjimas teismų sistema. Tačiau
visuomenės informuotumas apie juridines teises ir alternatyvius ginčų sprendimo būdus išlieka nepakankamas.
Tarp pagrindinių pastangų stiprinti socialinės apsaugos ir darbo rinkos politikos valdymą yra skaitmeninių sprendimų kūrimas, stipresnis sektorių bendradarbiavimas, socialinio darbo prestižo kėlimas ir lyčių lygybės priemonių tobulinimas. Nepaisant to, išlieka iššūkių pritraukiant kvalifikuotą darbo jėgą, užtikrinant konkurencingus atlyginimus ir gerinant duomenų kokybę.
Apskritai ataskaitoje daroma išvada, kad Latvijos socialinės apsaugos ir darbo rinkos sistemose tebėra struktūrinių problemų, todėl reikia visapusių, ilgalaikių sprendimų.
Kitu planavimo laikotarpiu planuojama tęsti tikslinę paramą šeimoms su vaikais, kartu stiprinti ilgalaikės globos sistemą, gerinti paslaugų kokybę visoje šalyje, plėtoti duomenimis pagrįstą, tvarią ir krizėms atsparią socialinės apsaugos ir darbo rinkos politiką.
Taip pat skaitykite: BNN IN FOCUS | Latvijos premjeras vėl žengia ant to paties grėblio
Sekite mus Facebook ir X!
