Sveiki sugrįžę į „World Brief“, kur mes žiūrime Rusijaperžiūrėta branduolinė doktrina, ginčytina Naujoji Zelandija sąskaita, kuri gali pakenkti maorių žmonių, ir demokratijos aktyvistų nuteisimas Honkongas.
„Tai reiškia III pasaulinį karą“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį oficialiai sumažino Maskvos branduolinį slenkstį, reaguodamas į JAV prezidento Joe Bideno leidimą Ukrainai naudoti didelio nuotolio armijos taktinių raketų sistemas (vadinamą ATACMS) smogti ribotiems taikiniams Rusijoje. Pirmą kartą tokius doktrinos pakeitimus V. Putinas pasiūlė rugsėjį, kai perspėjo NATO, kad Vakarų tiekiamų tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas prieš Rusiją reikš, kad Maskva kariauja su kariniu aljansu.
Sveiki sugrįžę į „World Brief“, kur mes žiūrime Rusijaperžiūrėta branduolinė doktrina, ginčytina Naujoji Zelandija sąskaita, kuri gali pakenkti maorių žmonių, ir demokratijos aktyvistų nuteisimas Honkongas.
„Tai reiškia III pasaulinį karą“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį oficialiai sumažino Maskvos branduolinį slenkstį, reaguodamas į JAV prezidento Joe Bideno leidimą Ukrainai naudoti didelio nuotolio armijos taktinių raketų sistemas (vadinamą ATACMS) smogti ribotiems taikiniams Rusijoje. Pirmą kartą tokius doktrinos pakeitimus V. Putinas pasiūlė rugsėjį, kai perspėjo NATO, kad Vakarų tiekiamų tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas prieš Rusiją reikš, kad Maskva kariauja su kariniu aljansu.
Naujoji doktrina sako, kad bet koks nebranduolinio veikėjo išpuolis prieš Maskvą, „dalyvaujantis ar remiamas branduolinės energijos“, bus vertinamas kaip „bendra ataka prieš Rusijos Federaciją“. Politikoje taip pat buvo nurodyta, kad bet kokia karinio bloko nario agresija prieš Kremlių bus vertinama kaip „viso bloko agresija“, o tai rodo menkai užmaskuotą grėsmę NATO.
Maskva „pasilieka teisę“ panaudoti branduolinius ginklus reaguodama į konvencinių ginklų ataką, keliančią grėsmę Rusijos „suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis patvirtino, kad Ukrainos ataka naudojant tolimojo nuotolio JAV raketas gali sukelti tokį atsaką, nors ši doktrina tebėra pakankamai plati, kad Putinas negalėtų įsipareigoti branduolinei veiklai.
„Naujoji Rusijos branduolinė doktrina reiškia, kad NATO raketos, paleistos prieš mūsų šalį, gali būti laikomos bloko ataka prieš Rusiją. Rusija gali atkeršyti (masinio naikinimo ginklais) prieš Kijevą ir pagrindinius NATO objektus, kad ir kur jie būtų“, – X. paskelbė buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Tai reiškia, kad Trečiasis pasaulinis karas“.
Anksti antradienį Ukrainos kariai paleido šešias JAV pagamintas raketas ATACMS į karinį objektą Rusijos Briansko srityje, besiribojančiame su Ukraina. Pasak Ukrainos gynybos pareigūno Andriaus Kovalenko, smūgis smogė sandėliams, kuriuose buvo „artilerijos amunicija, įskaitant Šiaurės Korėjos amuniciją jų sistemoms; valdomos oro bombos; priešlėktuvinės raketos; ir šaudmenų daugkartinėms raketų sistemoms“. Rusijos valdžia pranešė, kad Maskvos oro gynyba sulaikė penkias raketas ir dar vieną sugadino, o aukų nepranešama. Rusija daugiausia naudoja S-400 ir naujesnes S-500 raketų sistemas kovai su balistinėmis raketomis.
Tai buvo pirmas kartas, kai JAV tiekiami ATAMCS buvo panaudoti taikiniams Rusijos viduje pataikyti; anksčiau jie buvo naudojami smogti tik Rusijos okupuotose Ukrainos vietose, įskaitant Krymą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jų naudojimą Briansko srityje pavadino „signalu, kad jie nori eskalavimo“, turėdamas omenyje JAV ir jų Vakarų sąjungininkus.
Vašingtonas pirmą kartą Kijevui pateikė ATACMS versiją 2023 m. spalį, kuri galėjo pataikyti į taikinius maždaug už 100 mylių; 2024 m. balandį ji pradėjo tiekti ilgesnio nuotolio versijas su galimybe nuvažiuoti 190 mylių su apribojimu, kad jos būtų naudojamos tik taikiniams smogti Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Pranešama, kad Bidenas nenorėjo plėsti jų naudojimo Rusijoje, nes bijojo eskalavimo. Tačiau padėtis pasikeitė, kai žvalgybos pareigūnai sužinojo, kad Šiaurės Korėja dislokavo tūkstančius karių į Rusiją, kad padėtų atkovoti Kursko regioną. Antradienį karui pasiekus 1000-ąją dieną, analitikai teigia, kad pakeista V. Putino branduolinė doktrina rodo jo pasirengimą priversti Vakarus atsitraukti.
Šios dienos skaitomiausia
Ką mes sekame
Maorių teisės. Dešimtys tūkstančių žmonių antradienį susirinko į Naujosios Zelandijos parlamentą Velingtone, kad nepritartų įstatymams, kurie pakeis Waitangi steigimo sutartį tarp šalies vietinių maorių ir Didžiosios Britanijos karūnos. Jei įstatymas būtų priimtas, būtų pažeistos specialios maorių tautos teisės, kurios buvo sukurtos siekiant padėti ištaisyti kolonizacijos padarytą žalą. Antradienio susirinkimas buvo vienas didžiausių maorių teisių rėmimo protestų šalies istorijoje. Tai buvo devynių dienų dalis vaikščiojimas (arba taikias eitynes), kurią vykdo maorių teisių šalininkai visoje šalyje.
Dešiniųjų įstatymo partija praėjusį ketvirtadienį pirmajam balsavimui pristatė ginčytiną teisės aktą, žinomą kaip Sutarties principų įstatymo projektas. Protestuodami, maoriai ir sąjungininkų įstatymų leidėjai Parlamento parke šoko tradicinį haka ceremoniją. Įstatymo partijos pasiūlymas yra labai nepopuliarus, ir ekspertai tikisi, kad jis netaps įstatymu.
Nacionalinio saugumo teismas. Honkongo teismas antradienį nuteisė 45 demokratijos aktyvistus kalėti iki 10 metų, užbaigdamas didžiausią miesto nacionalinio saugumo bylą. Kaltinamieji buvo suimti 2021 m. ir apkaltinti sąmokslu įvykdyti perversmą, kai padėjo neoficialiuose pirminiuose rinkimuose, surengtuose praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai įsigaliojo Pekino priimtas nacionalinio saugumo įstatymas. Žmogaus teisių aktyvistai apkaltino teisės aktus, kad jie naudojami kritikams nutildyti.
„Tikrasis mūsų nusikaltimas Pekinui yra tai, kad nesitenkinome vaidindami kartu manipuliuojamuose rinkimuose“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė buvusi žurnalistė Gwyneth Ho, nuteista septyneriems metams už kandidatavimą neoficialiuose pirminiuose rinkimuose. Kai kurie teigė, kad teismo procesas parodo, kaip pareigūnai numalšino nesutarimus po 2019 m. įvykusių antivyriausybinių demonstracijų, dėl kurių buvo priimtas nacionalinio saugumo įstatymas, leidžiantis išduoti politinius disidentus žemyninei Kinijai.
Abipusė gynyba. Jungtinės Valstijos ir Filipinai pirmadienį pasirašė sutartį dėl karinės žvalgybos ir technologijų mainų. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad vadinamasis Bendrojo karinės informacijos saugumo susitarimas apims bet kokią Kinijos ataką prieš Manilos pajėgas Pietų Kinijos jūroje, ir antradienį pridūrė, kad sutartis bus taikoma ir būsimai Trumpo administracijai.
Vašingtonas ir Manila jau seniai laikosi abipusės gynybos sutarties, suteikiančios JAV kariuomenei galimybę patekti į Filipinų teritoriją. Pastaraisiais metais Pekinui didėjant grėsmei Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, įskaitant Pietų Kinijos jūrą ir aplink Taivaną, tokios politikos stiprinimas tapo itin svarbus. Jungtinės Valstijos yra „labai įsipareigojusios ginti Filipinus“ ir laikosi „geležinio“ įsipareigojimo abipusei gynybai, sakė Ostinas.
Šansai ir pabaigos
Jei vis dar nerimaujate dėl 48 488 svarų prancūziško sūrio vagystės praėjusį mėnesį, pasiruoškite naujienoms apie dar vieną pieno produktų vagystę. Praėjusį ketvirtadienį Kanados valdžia atskleidė, kad rugsėjį jie sužlugdė bandymą apiplėšti sūrį iš „Whole Foods“ šiaurinėje Vankuverio dalyje. Įtariamasis pėsčias pabėgo nuo vietos policijos, lauke palikęs vežimėlyje už tūkstančius dolerių vertės sūraus gėrimo. „Deja, sūrio nebegalėjo parduoti, kai jis išėjo iš šaldytuvo“, – sakė konsteblis Mansūras Sahakas.
