Ukrainoje dėl karinių karo veiksmų antplūdžio vėl kilo pavojus šalies veikiančių atominių elektrinių saugumui. Rusija taikėsi į įprastas Ukrainos elektrines, perdavimo tinklą ir pastotes, kuriose per pastaruosius mėnesius buvo daugiausiai užtvarų – tikriausiai tai buvo reakcija į neseniai Bideno administracijos suteiktą leidimą, leidžiantį Ukrainai paleisti tolimojo nuotolio JAV raketas į Rusiją, o vėliau žalia šviesa gauti dislokuoti JAV pagamintas priešpėstines minas. Dėl Rusijos dronų ir raketų smūgių Ukrainos energetikos sistemai trims nuo jų priklausančioms atominėms stotims – Chmelnickio, Rivnės ir Pietų Ukrainoje – iškilo didelis pavojus.
„Rusijos atakos prieš elektros tinklą ir Ukrainos įprastines elektrines neigiamai veikia Ukrainos branduolinio laivyno saugumą“, – sakė Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos generalinis direktorius Peras Strandas. (Norvegija glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos reguliavimo institucijomis, kad palaikytų reaktorių saugą.) „Rusija taikosi ne į pačias atomines elektrines, o kenkia visai elektros sistemai. Dėl to perdavimo tinkle galios svyruoja, o tai kenkia reaktorių saugumui.
Ukrainoje dėl karinių karo veiksmų antplūdžio vėl kilo pavojus šalies veikiančių atominių elektrinių saugumui. Rusija taikėsi į įprastas Ukrainos elektrines, perdavimo tinklą ir pastotes, kuriose per pastaruosius mėnesius buvo daugiausiai užtvarų – tikriausiai tai buvo reakcija į neseniai Bideno administracijos suteiktą leidimą, leidžiantį Ukrainai paleisti tolimojo nuotolio JAV raketas į Rusiją, o vėliau žalia šviesa gauti dislokuoti JAV pagamintas priešpėstines minas. Dėl Rusijos dronų ir raketų smūgių Ukrainos energetikos sistemai trims nuo jų priklausančioms atominėms stotims – Chmelnickio, Rivnės ir Pietų Ukrainoje – iškilo didelis pavojus.
„Rusijos atakos prieš elektros tinklą ir Ukrainos įprastines elektrines neigiamai veikia Ukrainos branduolinio laivyno saugumą“, – sakė Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos generalinis direktorius Peras Strandas. (Norvegija glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos reguliavimo institucijomis, kad palaikytų reaktorių saugą.) „Rusija taikosi ne į pačias atomines elektrines, o kenkia visai elektros sistemai. Dėl to perdavimo tinkle galios svyruoja, o tai kenkia reaktorių saugumui.
„Akivaizdu, kad Rusija naudojasi branduolinės katastrofos grėsme kaip pagrindiniu kariniu svertu, kad nugalėtų Ukrainą“, – sakė „Greenpeace“ branduolinės energetikos specialistas Shaunas Burnie. Guardianas. „Tačiau vykdydama atakas Rusija rizikuoja Europoje įvykti branduoline katastrofa, kuri yra panaši į Fukušimą 2011 m., Černobylį 1986 m.
Atominės elektrinės naudojasi elektros tinklu, kad perduotų pagamintą elektros energiją, taip pat gautų energiją reaktorių aušinimo ir saugos sistemoms. Strandas sakė, kad Ukrainos jėgainių operatoriai „greičiausiai“ šiuo metu kontroliuoja situaciją.
Lapkričio 19 d. Rusijos antskrydžiai pažymėjo 1000-ąją karo dieną, kai Rusija, kaip ir praėjusiomis žiemomis, stengėsi padaryti nepajėgią kiek įmanoma daugiau Ukrainos elektros energijos tiekimo – suklupti Ukrainą ir priversti jos civilius kentėti šaltą orą. Putino tikslas „yra sukurti humanitarinę katastrofą“, sakė Kijeve gyvenantis energetikos ekspertas Maksimas Bevzas, kuris paaiškino, kad gyvena be šilumos ar elektros. „Kijeve jau keletą dienų dingsta elektros energijos tiekimas. Kita savaitė turėtų būti dar šaltesnė. Pasak jo, tikslas – palaužti Ukrainos moralę ir priversti kuo daugiau žmonių palikti šalį.
Lenkija ir Čekija ruošiasi naujiems žiemos pabėgėlių antplūdžiams. Tarptautinis gelbėjimo komitetas dirba Ukrainoje, siekdamas suteikti finansinę pagalbą, kad padėtų žmonėms įsigyti antklodžių, paltų, šildytuvų ir kuro krosnims. Jame pažymėta, kad maždaug 3,4 milijono žmonių Ukrainoje yra perkelti iš šalies, o daugelis gyvena kolektyvinėse prieglaudose be tinkamos žiemos apsaugos.
Nepaisant žalos jos energetikos infrastruktūrai nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m., Ukraina pradėjo šių metų šaltąjį sezoną turėdama energijos šaltinių – branduolinės, anglies, hidroelektrinių ir dujų – tiek, kiek pakaktų išgyventi iki pavasario, jei tik jos gynyba saugos visą tą energiją. šaltinių, sakė didžiausia Ukrainos komunalinė įmonė DTEK. Maždaug du trečdaliai jos pastočių buvo apsaugotos fiziniais sutvirtinimais, apsaugančiais nuo dronų ar skeveldrų.
„Jei nukentėsime, kaip manau, kad tai padarysime, mūsų tikslas yra, kad Ukraina nepapultų į visišką tamsą, o kad viskas kuo greičiau vėl pradėtų veikti“, – sakė Maksimas Timšenko, DTEK generalinis direktorius. Maždaug du trečdaliai Ukrainos tiekimo gaunama iš trijų atominių elektrinių reaktorių, į kuriuos neįeina Zaporožė pietryčių Ukrainoje, kurią okupuoja Rusija. Eksploatavimo vietų našta dar didesnė be Zaporožės ir 90 procentų Ukrainos šiluminių elektrinių ir 40 procentų jos hidroelektrinių pažeidimo nuo 2022 m.
Lapkričio 17 d. visos Ukrainos atominės elektrinės, išskyrus dvi, sumažino elektros gamybą 10–60 procentų, kaip atsargumo priemonę po Rusijos bombardavimo. Rusijos smūgiai išmušė pagrindines keturių pastočių elektros linijas, Tarptautinei atominės energijos agentūrai pranešė Ukrainos reguliuotojai (vieną atominę elektrinę tiekia kelios pastotės.) Tik du iš devynių veikiančių šalies reaktorių šiuo metu gamina elektrą visu pajėgumu.
„Kuo mažiau įprasta elektros energijos gamyba ir kuo daugiau reaktorių reikia stabdyti arba išjungti, tuo didesnė našta tenka tiems reaktoriams, kurie lieka prijungti. Dėl to tinklas tampa dar nestabilesnis ir pavojingesnis“, – sakė Strandas. Praėjusią žiemą Ukraina prarado 50 procentų savo galios ir tūkstančių kilometrų elektros, dujų ir šilumos tinklų.
Ekspertų teigimu, žlugimo grėsmė kyla dėl to, kad gamykloms, kurios nuo to priklauso savo aušinimo sistemoms, nutrūksta išorinė elektros energija. Atominės elektrinės turi naudoti nuolatinį aušinimą, kad pašalintų šilumą iš branduolinio reaktoriaus aktyvios zonos ir perduotų ją į elektros generatorius arba į atmosferą. Dėl to jie priklauso nuo elektros energijos gamybos už objekto ribų. Jei pastotė, kuri perduoda maitinimą reaktoriui, sugenda, elektrinės turi generatorius ir baterijas, kurios įsijungia. Atsarginė generacija gali padengti 7–10 dienų gedimus. 2022 ir 2023 m. Zaporožės gamykla, didžiausia Ukrainoje, aštuonis kartus visiškai nutrūko elektros tiekimas už objekto ribų.
Ekspertai, tokie kaip Mycle Schneider iš Pasaulio branduolinės pramonės būklės ataskaitos, teigia, kad atsarginiai dyzeliniai generatoriai yra žinomai nepatikimi ir dažnai gedę. „Jei stotelėje nutrūksta elektros energijos tiekimas ir dyzeliniai varikliai neužsiveda, skilimas prasidės per vieną valandą“, – sakė Schneideris.
Šeštasis ir paskutinis Zaporožės, didžiausios Europos atominės stoties, reaktorius buvo šaltai uždarytas (branduolinio dalijimosi sustabdymas) balandį. Nuo 2022 m. kovo Rusijos kariuomenės kontroliuojama elektrinė nustojo gaminti elektrą 2022 m. rugsėjį, tačiau išlaikė vieną bloką, kuris šildydavo netoliese esantį miestą. „Greenpeace International“ teigė, kad nors šeši Zaporožės reaktoriai „saugos požiūriu išlieka ant uolos krašto, jie bent jau išjungti šaltai“. Kadangi branduolinės medžiagos lieka visuose šešiuose reaktoriuose ir vis dar vėsta, net ir visiškai praradus elektros energiją, tirpimas įvyktų ne per kelias valandas ar dienas, o tikriausiai užtruktų kelias savaites.
„Tokios nesaugios padėties kaip dabar Ukrainoje dar niekur kitur tokio masto, net taikos metu, nebuvo“, – sakė Strandas. „Ir dabar tai vyksta karo viduryje“.
„Aktyvaus karo metu niekas negali garantuoti atominės elektrinės saugumo“, – praėjusiais metais Vokietijos žiniasklaidai sakė Schneideris. „Jis pagrįstas sudėtingų reglamentų, patikrinimų, priežiūros, reguliarių patikrinimų ir sveiko, pailsėjusio personalo sistema. Nėra pagrindo saugiai eksploatuoti atomines elektrines karo situacijoje.
Pasak Strando, Ukrainos valdžia puikiai žino apie gresiantį pavojų ir stengiasi užtikrinti saugumą bei reguliarų elektros tiekimą. Akivaizdi alternatyva – išjungti juos visus iš karto – tiesiog nėra išeitis, nes temperatūra šalyje krenta.
