Atnaujintoje strategijoje teigiama, kad krizės ar karo atveju Estijos tiekimo saugumo sprendimai turi būti pajėgūs užtikrinti visuomenės išlaikymą 30 dienų, kol bus atkurtas ryšys su likusiu pasauliu, rašo ERR News.
Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad jei Estija karo atveju bus visiškai atkirsta oro, sausumos ir jūros, šalis 30 dienų turi išsiversti pati be išorinio pasaulio pagalbos. Taip pat tikimasi, kad patys gyventojai bent septynias dienas bus pasirengę savarankiškai susidoroti.
Tokiu būdu Estija būtų pasirengusi ne tik blogiausiam scenarijui, bet ir sugebėtų susidoroti mažesnių krizių atveju.
Strateginis dokumentas, nubrėžiantis pagrindines Estijos saugumo politikos kryptis, paskutinį kartą buvo atnaujintas 2023 m. Nuo to laiko tarptautinio saugumo situacija labai pasikeitė, o dokumento atnaujinimo darbai pradėti 2025 metų rudenį.
Balandžio 9 d. paskelbtame dokumente ir jį lydinčiame aiškinamajame memorandume teigiama, kad Rusija išlieka didžiausia grėsme Estijos ir visos euroatlantinės erdvės saugumui. Rusijos „imperialistine agresijos politika siekiama pakirsti ir pertvarkyti Europos saugumo architektūrą ir taisyklėmis pagrįstą pasaulio tvarką bei atkurti jos įtakos sferą“, – teigiama dokumente.
Kalbant apie saugumo aplinką,
dokumente pažymima, kad per pastaruosius trejus metus tarptautinio saugumo aplinka tapo labiau nenuspėjama,
ir egzistuojanti pasaulio tvarka vis labiau patiria spaudimą. Ji taip pat atkreipia dėmesį į pokyčius JAV požiūryje į tarptautinius aljansus ir taip pabrėžia poreikį Europai vaidinti didesnį vaidmenį savo gynyboje.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į Kinijos vaidmenį. Dokumente teigiama, kad Kinija kartu su Šiaurės Korėja, Baltarusija ir Iranu palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje, pabrėžiama didėjanti Kinijos įtaka pasaulio ekonomikai ir technologijoms, leidusioms sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje.
Lyginant su 2023 metų versija, atnaujintoje strategijoje pristatomi aktyvios gynybos principai. Tai nereiškia, kad buvo atsisakyta ankstesnio teritorinės gynybos principo; greičiau siekiama užtikrinti, kad Estijos žemėje iš viso nebūtų aktyvių karo veiksmų. Naujasis požiūris reiškia, kad Estija neperleis teritorijos priešui, kad vėliau bandytų ją atkovoti, o perkeltų karo veiksmus į priešo teritoriją. Tai taip pat sumažintų civilių aukų skaičių.
Nors Suomija įstojo į NATO 2023 m., o Švedija – 2024 m., dokumente vis dar teigiama, kad Baltijos šalys yra viena veiklos zona.
Taip pat skaitykite: Maskva skelbia paliaubas stačiatikių Velykoms; Ukrainiečiai skeptiškai
Sekite mus Facebook ir X!
