Didžiausias iššūkis, su kuriuo ES susidurs nuo šio rudens, bus aukšta gamtinių dujų kaina ir nepakankamas tiekimas. Tai turės neproporcingai žalingą poveikį Vokietijai ir Šiaurės Italijai, dviem Vakarų Europos gamybos centrams. Nuosmukis Kinijoje stipriai paveikė šiuos centrus, nes jie prarado eksporto rinkas.
Visada laikiausi nuomonės, kad be Vokietijos nebūtų ir ES. Vokietija yra finansinė priemonė, kuria remiasi visi plataus užmojo ES planai, įskaitant žaliąjį kursą, ir neseniai įgytas ES pajėgumas skolintis. Be sveikos Vokietijos ekonomikos ir Vokietijos, pasirengusios galvoti apie savo kaimynus ir apie save, ES nyktų. Taigi svarbu, kad šį rudenį ir žiemą, kai ES galiūno ekonominis modelis patiria ypatingą stresą, kitos ES valstybės demonstruotų energetinį solidarumą su Vokietija.
Be Vokietijos ekonominės krizės, ES susiduria su kitomis grėsmėmis, kurios taip pat gali tapti egzistencinėmis. Vienas yra iš Lenkijos, o kitas iš JK.
Lenkijos teismai nelabai nepriklausomi
Lenkijoje teismų sistema buvo politizuota, kad atitiktų valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ darbotvarkę. Tiesą sakant, Lenkijos teismai atmeta ES viršenybę prieš Lenkijos teisę ginčuose dėl klausimų, kurie pagal sutartis priklauso ES kompetencijai.
Polexit: ar Lenkija pakeliui iš ES?
SKAITYTI DAUGIAU
Šis ES teisės viršenybės principas, kurį autoritetingai turi aiškinti Europos Teisingumo Teismas, nėra naujas. Jis datuojamas 1964 ir 1970 m. Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimais. Turėdami vieną galutinį ES teisės aiškinimą, būtent ETT, galėjome sukurti bendrąją rinką su nuosekliomis taisyklėmis, nuosekliai aiškinamomis ir kt. ar mažiau nuosekliai taikomas visose 27 Sąjungos šalyse.
Lenkijos vyriausybė įsikišo į savo teismų nepriklausomumą, įsteigdama teisėjų drausmės tribunolą. Kai kurie valdžiai nepatikę teisėjai buvo atleisti. Tokie veiksmai skatina nacionalistiškai ir euroskeptiškai interpretuoti Lenkijos teisės padėtį ES.
Bylos dėl ES teisės aktų aiškinimo, kaip taikoma Lenkijoje, neperduodamos ETT autoritetingai išaiškinti, kaip yra įprasta daugelyje ES šalių. Taigi ES teisės viršenybė Lenkijoje pamažu nyksta. Jei didelė šalis, pavyzdžiui, Lenkija, tai išsisuks, kitos šalys, tokios kaip Vengrija, kuri yra dar labiau euroskeptiška, paseks ir ES pradės nykti.
Nepaisant to, kad Lenkija kenkia ES, 2022 m. birželį šaliai buvo skirta 36 milijardai eurų ES lėšų. Šalis dar turi paleisti drausmės tribunolą, kaip reikalaujama pagal ankstesnius ES sprendimus. Lenkija taip pat visiškai nesprendė ES teisės viršenybės klausimo.
Europos Komisija (EK), vadovaujama Ursula von der Leyen, balsavo dalimis nubalsavo už lėšų skyrimą su sąlyga, kad Lenkija įvykdys tam tikrus „gaires“. Tai apima drausminio teismo panaikinimą, bet ne ES teisės viršenybės patvirtinimą. EK sprendimui išleisti lėšas įtakos turėjo našta, kurią Lenkija prisiėmė teikdama pagalbą Ukrainai. Tačiau šis sprendimas iš esmės kenkia ES. Teisinė valstybė yra viena iš pagrindinių ES vertybių, dėl kurios ukrainiečiai aukoja savo gyvybes. Tai taip pat yra pagrindinė priežastis, kodėl tokios šalys kaip Ukraina nori prisijungti prie ES kaip visateisės narės.
Mažoms šalims, tokioms kaip Airija, ES teikia didelę naudą. Sprendimai ES priimami remiantis aiškiomis taisyklėmis, o ne neapdorota jėga. Airija ir kitos mažos šalys negali likti abejingos Lenkijos kuriamam precedentui į ES. Tiesa ir tai, kad Briuselis turėtų būti konservatyvus tvirtindamas tai, kas priklauso ES teisinei kompetencijai. Bet koks perviršis gali pakenkti.
Britų taktika dėl „Brexit“.
Ne tik Lenkija, bet ir JK meta iššūkį ES teisės viršenybei. JK taip pat kelia grėsmę bendrosios rinkos vientisumui. Kalta britų taktika dėl „Brexit“.
Išlieka „Brexit“ be susitarimo rizika
SKAITYTI DAUGIAU
Pagal Šiaurės Airijos protokolą Šiaurės Airija turi nevaržomą prieigą prie ES ir JK rinkų. Taip išvengiama muitinės kontrolės ant sausumos sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos. JK nenori, kad ETT būtų galutinis ES taisyklių, kurios taikomos Šiaurės Airijoje, aiškintojas. JK taip pat nori, kad Šiaurės Airija būtų atleista nuo ES valstybės pagalbos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taisyklių. Toks precedentas pakenktų vienodoms veiklos sąlygoms, kurios yra būtinos ES bendrajai rinkai.
JK ministrė pirmininkė Liz Truss, atrodo, nori išprovokuoti didelę krizę šiuo klausimu. Truss, atrodo, tiki, kad jei ji bus tvirta, ES pasiduos. Truss yra gilesnė problema. JK niekada rimtai nežiūrėjo į ES ir globoja ją.
ES neturėtų laukti, kol JK pradės nepaisyti Šiaurės Airijos protokolo, siūlydama prekybos sankcijas. Kai Protokolo netaikymo įstatymo projektas pasieks komiteto etapą Lordų Rūmuose, EK turėtų paskelbti visą siūlomų prekybos sankcijų JK sąrašą. Šios sankcijos turėtų būti įvestos tą dieną, kai bus įgyvendinami JK teisės aktai. Toks išankstinis ES įspėjimas leistų šaltesniems žmonėms įsitvirtinti Londone.
Vis dar neabejoju, kad įgyvendinant protokolą galima pasiekti praktinių kompromisų. Liepos mėn. Lordų rūmų Europos komitetas paskelbė labai įdomią protokolo ataskaitą su gautais įrodymais. Ataskaitoje daroma išvada, kad protokolas neigiamai paveikė mažmeninės prekybos sektorių, bet palankiai veikia investicijas į gamybą Šiaurės Airijoje.
Iš ataskaitos ir jos įrodymų padariau dvi išvadas.
Pirma, JK praras ES teisės reglamentuojamas bylas dėl Šiaurės Airijos protokolo pažeidimo. Pagal Vienos įstatymą dėl sutarčių JK, pasirašydama ir ratifikavusi protokolą, turės įrodyti, kad patyrė „prievartą“ arba „netinkamą procesą“. Atsižvelgiant į tai, kad JK derasi su ES daugiau nei metus, JK negalėtų reikalauti nė vieno pagrindo, leidžiančio pasitraukti iš protokolo.
ES ir JAV turi bendradarbiauti dėl Šiaurės Airijos
Antra, geriausias būdas rasti praktinių problemų sprendimus būtų JK ir ES pareigūnų susitikimas su pagrindiniais žmonėmis iš Šiaurės Airijos iš įvairių ekonomikos sektorių. Deja, šis sudėtingas formatas nėra palankus konstruktyviam mąstymui ar problemų sprendimui.
Michaelas Gove’as, pagrindinis „Brexito“ šalininkas, pasiūlė jungtinę ES ir JK konsultacinę pareigūnų grupę, kuri galėtų pasikalbėti tarpusavyje ir su atitinkamais ekonomikos veikėjais. Jei Liz Truss nori palikti atvirą galimybę susitarti dėl susitarimo, kaip ji sako, ji turėtų suaktyvinti Gove pasiūlymą. ES ir JK derybų žlugimas sukeltų bereikalingą bėdą daug rūpesčių metu.
Šiame straipsnyje išreikštos nuomonės yra paties autoriaus ir nebūtinai atspindi „Fair Observer“ redakcinę politiką.
