Didėjanti klastočių grėsmė demokratiniuose rinkimuose
Pastaraisiais metais gilios klastotės kėlė naujų grėsmių demokratiniams procesams visame pasaulyje. Ši technologija naudoja dirbtinį intelektą arba kitus technologinius įrankius, kad būtų galima manipuliuoti vaizdais, garsu ar vaizdo įrašais ir sukurti labai įtikinamą netikrą turinį. Kadangi padirbiniai tampa vis labiau prieinami, laikui bėgant susirūpinimas dėl rinkimų sąžiningumo ir visuomenės pasitikėjimo žiniasklaida labai išaugo. Singapūras, žinomas dėl savo pažangumo, neseniai priėmė „gilaus padirbimo draudimo“ įstatymą; drąsus žingsnis siekiant panaikinti manipuliuojamą turinį, galintį suklaidinti rinkėjus, pakenkti reputacijai ir daryti įtaką rinkimų rezultatams. Šis esminis momentas kelia svarbių klausimų apie tai, kaip reaguos Europos Sąjunga, nes jai kyla panašių grėsmių, tačiau kol kas trūksta išsamaus teisės akto, skirto konkrečiai rinkimų proceso klastojimui.
Singapūro teisėkūros metodas
15 dienąth 2024 m. spalio mėn „Rinkimų (internetinės reklamos vientisumo) įstatymo projektas (pakeitimas)“ pateikė Singapūro skaitmeninės plėtros ir informacijos ministerija. Į įstatymo projektą buvo įtrauktos nuostatos, skirtos apriboti sintetinių laikmenų naudojimą tokiais būdais, kurie kelia grėsmę rinkimų vientisumui. Iš esmės teisės aktai kriminalizuoja tyčinį manipuliuojamo turinio, kuriame vaizduojamas politinis kandidatas, sakantis ar darantis tai, ko iš tikrųjų nesakė ar nepadarė, kūrimą ar net skleidimą. Įstatymo projekte numatytos griežtos nuobaudos pažeidėjams, nuostatos dėl neatidėliotino turinio pašalinimo ir mechanizmai, leidžiantys valdžios institucijoms paskelbti pataisymo pranešimus, siekiant išaiškinti melagingą informaciją. Piliečiai gali pranešti apie įtariamus gilius klastojimus tiesiogiai valdžios institucijoms, inicijuodami oficialų peržiūros procesą, kad patikrintų, ar turinys pažeidžia įstatymus. Pažymėtos, platformos ir svetainės, kuriose talpinamas turinys, yra teisiškai įpareigotos jį pašalinti per nurodytą laikotarpį, kad būtų sumažintas galimas klaidingas visuomenės suvokimas arba žala rinkimų sąžiningumui. Teisės aktais Singapūro vyriausybei taip pat suteikiami įgaliojimai skelbti taisomuosius pranešimus, kuriuose paaiškinama, kad laikmena yra netikra ir suteikia tikslią informaciją, kad būtų išvengta manipuliuojamo turinio.
Visuomenės reakcija į šį įstatymo projektą iš esmės buvo palanki, nes daugelis piliečių vertina vyriausybės įsipareigojimą kovoti su galimomis grėsmėmis demokratiniam procesui. Kita vertus, kritikai išreiškia susirūpinimą dėl galimos cenzūros ar nesąžiningo įstatymų vykdymo, nes gali būti tikrai sudėtinga atskirti žalingus gilius klastojimus nuo satyrinio ar parodinio turinio. Tačiau vyriausybės korekcijos mechanizmai siekiama rasti pusiausvyrą tarp demokratinio proceso apsaugos ir pagarbos asmens laisvėms.
Laisvo žodžio ir rinkimų saugumo pusiausvyra: unikalus ES iššūkis
Europoje taip pat auga susirūpinimas dėl gilių klastotės keliamos rizikos. Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų dezinformacijai spręsti pasitelkdama tokias sistemas kaip Skaitmeninių paslaugų įstatymas (DSA) ir Dezinformacijos praktikos kodeksastačiau nėra nieko, kas būtų tiesiogiai susijusi su giliųjų klastočių naudojimu. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje, galioja griežti įstatymai prieš neapykantą kurstančią kalbą ir šmeižtą, kurie gali būti taikomi dezinformacijai; tačiau jie aiškiai neapima gilaus padirbinėjimo technologijos manipuliavimo galimybių.
Vieninga Europos pozicija, kaip ir Singapūro „gilus padirbinėjimo draudimas“, galėtų panaikinti reguliavimo spragas ir sudaryti sąlygas ES nuosekliai veikti besikeičiančios dezinformacijos taktikos akivaizdoje, atkuriant visuomenės pasitikėjimą skaitmenine informacija ir skatinant skaidresnę rinkimų aplinką. Tačiau ES pastangos išlaikyti vieningą požiūrį rodo, kad sudėtinga taikyti reguliavimo standartus įvairiose politinėse ir kultūrinėse srityse, laikantis demokratijos principų. ES narės yra tvirtai įsipareigojusios gerbti žodžio laisvę ir teises į privatumą ir skirtingai toleruoja vyriausybės kišimąsi į žiniasklaidą. Tai pasakius, gali kilti susirūpinimas dėl vyriausybės perviršio, nes galia reguliuoti skaitmeninį turinį gali būti suvokiama kaip grėsmė pilietinėms laisvėms, ypač šalyse, kuriose yra valstybės cenzūros istorija. Net ir naudojant šiuolaikines technologijas, nėra taip lengva atskirti kenksmingus giluminius padirbinius nuo nekenksmingo turinio. Vadinasi, nors Singapūro modelis yra daug žadantis, norint jį pritaikyti ES kontekstui, reikėtų iš esmės pakeisti, kad būtų atsižvelgta į Europos vertybes, įvairias teisines sistemas ir politinį bei kultūrinį kraštovaizdį; dėl to panašaus „gilaus klastojimo draudimo“ priėmimas gali tapti neveiksmingas.
Europos politikos perspektyvos
Apskritai Singapūro draudimas padirbti yra vertingas iniciatyvių teisės aktų pavyzdys, nors jo taikymas Europos Sąjungoje tebėra sudėtingas. Europa turi išlaikyti pusiausvyrą tarp tvirto rinkimų saugumo ir pagrindinių teisių apsaugos. Nors sintetinės žiniasklaidos draudimas per rinkimus galėtų padėti apsaugoti demokratinio proceso vientisumą, ES politikos formuotojams bus labai svarbu atkreipti dėmesį į galimą žodžio laisvei kylančią riziką ir užtikrinti teisingą vykdymą. Būsimuose ES teisės aktuose galėtų būti svarstomas mišrus požiūris, derinant Singapūro modelio elementus su esamomis Europos dezinformacijos sistemomis. Pavyzdžiui, nustačius aiškesnius giliųjų klastotės apibrėžimus ir išimtis politiniame kontekste, būtų galima sumažinti piktnaudžiavimą, kartu išlaikant saviraiškos laisvę. Tobulindama savo požiūrį, ES galėtų spręsti didėjančią padirbinėjimo riziką nepažeisdama demokratinių vertybių, nustatydama standartą ir valstybėms narėms, ir kitoms tautoms, kovojančioms su panašiais rūpesčiais.
