Gegužės 7-spaudimo atkūrimas, kalba ir knygų dienos litinoje vietoje buvo švenčiama 36 kartus. Tai galimybė prisiminti mūsų kalbos praeitį, apmąstyti dabartį ir ateitį.
Šią dieną mes prasmingai šventėme „Panevėžys“ Elena Mezginaitė viešojoje bibliotekoje (Knaiaudiškių g. 34), kur garsaus kalbininko seminaras, humanitarinių mokslų daktaras Ansanas Smetona, „Tarimas prieš standartą: ar mūsų kalba turi ateitį?“.
Į susitikimą susirinko daugybė žmonių – iš smalsių studentų, aktyvių darbuotojų ir vyresnės kartos. Visi, nepaisant amžiaus, patirties ar kasdienio gyvenimo tempo, tą dieną atėjo klausytis charizmatiško svečio.
A. Smetona pasidalino savo įžvalgomis apie Lietuvos kalbos raidą, tarmių ir bendrosios kalbos santykį įtikinamai ir šmaikščiai. Jis drąsiai kėlė klausimus apie kalbos ateitį, tarmių vietą šiuolaikinėje visuomenėje, kviesdamas diskusijas ir skatindamas kritinį mąstymą, tačiau tuo pat metu mylėdamas savo kalbą.
Svečias atkreipė dėmesį į dažnai sumišusius terminus, paaiškindamas, kad standartinė kalba turi keletą sinonimų: įprasta, literatūrinė, rašytinė kalba, kuri, nors ir pakaitomis naudojama, slepia skirtingus istorinius, naudojimo ar stilistinius atspalvius, kurie atskleidžia skirtingus kalbų vartojimo kontekstus ir funkcijas, susijusias su kasdieniu viešu kalbėjimu su kultūriškai išrinktais modeliais.
Renginio metu buvo kalbėta apie tai, kaip ir kodėl buvo aptartos tarmės ir jų nuosmukio priežastys, buvo aptarti šiandienos tarmės ir pokalbiai viešojoje erdvėje.
Pasak kalbininko, tarmės yra ne tik nacionalinės tapatybės ženklas, bet ir vertingas kultūros paveldas, kurio negalima nepastebėti ar nepakankamai įvertinti: „Rinka – mūsų motinos kalba, nacionalinė sąmonė, pasididžiavimas savo šalimi. Pagrindinis bendros kalbos šaltinis yra. Tai tikrai iššūkis ir galimybė žinoti, kur, kas ir, svarbiausia, kalbėtis su vaikais ir anūkai.
Ataskaitoje buvo gausu daugybės vaizdų, kuriuose pateikiamos nuotraukos, žemėlapiai, citatos ir tekstai XXI amžiuje, kurie ne tik atskleidė kalbos raidą, bet ir leido palyginti, kaip skirtingi laikotarpiai sudarė šiandienos Lietuvos kalbos ir kultūros panoramą.
Neoficialioje ir intelektualinėje atmosferoje ne tik apmąstydami kalbos vertę, bet ir didžiuotis savo kalbiniu paveldu, susitikimas virto gyvu, įtraukiančiu pokalbiu. Klausytojai aktyviai dalyvavo, pasidalino savo patirtimi ir nuomonėmis apie kalbos vartojimą įvairiuose regionuose ir domėjosi šiuolaikinio kalbos vartojimo vartojimu.
Mes džiaugiamės ir dėkojame dalyviams, kurie kartu atėjo švęsti žodžio laisvės – galų gale jie mus sujungia. Mes tikime, kad tokie susitikimai įkvepia ne tik domėtis kalbos istorija, bet ir sustiprinti mūsų tapatybę ir tautinę sąmonę.
Kviečiame jus sekti bibliotekoje paskelbtą informaciją ir toliau dalyvauti panašiuose renginiuose – pakalbėkime, aptarkime, klausykime vienas kito ir nepamiršk: mūsų kalba gyva tol, kol kalbėsime.
Šis seminaras yra bibliotekos projekto „Mūsų tapatybės atspindys: skonio ir kalbos“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kalbos valstybinė komisija.
• Leidinį dalijasi Lietuvos regioninis naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Panevėžys Elena Mezzinaitė viešoji biblioteka“. Galite rasti daugiau naujienų sau ir savo miestui svetainėje www.miestonaujienos.lt.
