Fiskalinės disciplinos tarybos (FDP) duomenimis, Finansų ministerijos Finansų ministerijos fiskalinio struktūros plano, pateikto Finansų ministerijos projekto fiskalinio struktūros plano, Fiskalinio struktūros plano Latvijoje 2025–2028 m.
Ataskaitoje pažymima, kad kelios įmonės, prižiūrimos Transporto ministerijos, kelia potencialią fiskalinę riziką.
FDP pabrėžia, kad „Rail Baltica“ ir toliau susiduria su dideliais fiskaliniais iššūkiais. Remiantis „Ten-T“ reglamentu, projektas turi būti įgyvendintas iki 2030 m., Tačiau šiuo metu jam gresia grėsmė dėl kelių veiksnių.
Fiskalinė rizika kyla ne tik dėl kylančių statybų ir bendrų projekto išlaidų, bet ir iš paties finansavimo modelio. Esamas modelis – 85% Europos Sąjungos (ES) finansavimas ir 15% nuo nacionalinio biudžeto – nebėra tvarus. Europos Komisija (EB) savo finansavimo prioritetą pakeitė statybos darbams, palikdama išlaidas projekto priežiūrai, sutarčių valdymui, turto nusavinimui ir statybų statybai, kurią gali padengti Latvija.
Be to, ES finansavimas skiriamas per konkurencinius skambučius (CEF skambučiai), tai reiškia, kad prašomas finansavimas nėra visiškai garantuojamas – tai gali atidėti projektą ir padidinti išlaidas.
Tolesnis netikrumas atsiranda dėl galimo ES finansavimo atotrūkio 2026–2028 m., Dėl ko gali prireikti papildomo nacionalinio finansavimo ar trečiųjų šalių dalyvavimo, pavyzdžiui, per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.
FDP perspėja, kad šie iššūkiai kelia rimtą fiskalinę riziką, jei projektas neatitinka jo tikslų ar viršija biudžeto sąmatą.
Atsižvelgiant į šią didelę riziką, FDP rekomenduoja sustiprinti stebėjimą ir aktyvų Finansų ministerijos dalyvavimą kuriant naują projekto finansavimo planą.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad Latvijai Dzelzceļš (Latvijos geležinkeliai, LDZ) turi finansinių sunkumų dėl staigaus Rytų – West Cargo Transit sumažėjimo. 2018 m. Krovinių gabenimas geležinkeliu sudarė 49,363 mln. Tonų, tačiau iki 2024 m. Keturi kartus sumažėjo iki 11,564 mln. Šis nuosmukis prasidėjo 2019–2021 m. Dėl Rusijos nukreipimo krovinių į savo uostus ir nuo 2022 m. Sumažėjo tarptautinės sankcijos, susijusios su karu Ukrainoje.
Sumažėjus krovinių gabenimo apimtims, valstybinė finansinė parama LDZ padidėjo. 2024 m. LDZ buvo paskirta 46,8 mln. Eurų, kad būtų galima padengti finansinius trūkumus nuo 2022 ir 2023 m., Kaip valstybės viešojo geležinkelio infrastruktūros vadybininkas. Kadangi šios lėšos buvo panaudotos LDZ įstatiniam kapitalui padidinti, jos neturėjo įtakos Generalinės valdžios biudžeto deficitui. Tačiau ankstesniais metais iš nenumatytų atvejų fondo buvo suteikta 63,2 mln. Eurų paramos, o tai turėjo įtakos deficitui.
Iš viso valstybė pateikė 110 milijonų eurų, kad LDZ veiklos nuostoliai būtų padengti nuo 2020 iki 2023 m. Preliminarūs nejudituoti duomenys rodo, kad LDZ baigėsi 2024 m. Su 27,667 mln. Eurų nuostolių, kuriems greičiausiai reikės ir biudžeto palaikymo, FDP pažymi.
Tai nėra vienintelė valstybės paramos forma – LDZ taip pat gauna dotacijas iš biudžeto programos „Viešųjų geležinkelių infrastruktūros finansavimas“. 2023 m. LDZ gavo 43,5 mln. Eurų dotacijų, 2024 m. – 50,5 mln. Eurų, o 2025 m. – 64,368 mln. Eurų.
Nors šios išlaidos jau yra numatytos biudžete ir neturi įtakos fiskalinei pusiausvyrai, FDP pabrėžia, kad jos sudaro papildomą išlaidų naštą, kurią būtų galima nukreipti į prioritetinius sektorius, tokius kaip gynyba, sveikatos priežiūra ar švietimas.
Ataskaita taip pat primena, kad LDZ istoriškai gavo kitų formų valstybės paramą, pavyzdžiui, 32,4 mln. Eurų kapitalo injekcijų 2020 m., Ir papildomos lėšos iš nenumatytų atvejų programos infrastruktūros investicijoms.
FDP pripažįsta, kad LDZ neseniai dirbo savo verslo modelio pertvarkyme, mažindamas darbuotojus ir perkeldamas pagrindinį dėmesį į keleivių transportą. Tačiau Nacionalinis geležinkelio infrastruktūros plėtros planas – 2023 m. – vis dar nebuvo priimtas. Šalies geležinkelio infrastruktūra yra apleista, todėl reikia didelių investicijų. Visas sektorius susiduria su didelėmis pertvarkomis ir strateginiais sprendimų priėmimu, reikalaujančiu išsamios nacionalinės strategijos.
FDP taip pat nurodo „Airbaltic“ kaip galimą fiskalinę riziką. Nors 2023 m. Oro linijų bendrovė uždirbo 33,7 mln. Eurų pelno, ji pranešė apie 118,2 mln. Eurų nuostolių 2024 m., Daugiausia dėl pastaraisiais metais pandemijos poveikio.
FDP nuomone, privatizavimas yra akivaizdžiai geriausias oro linijų plėtros kelias, o vyriausybė turėtų palengvinti greitą ir efektyvų privatizavimo procesą, kad įsitikintų, jog įmonė nebeatlaiko nacionalinio biudžeto.
Taip pat skaitykite: Nuomonė | Latvija skundžiasi, kad „Rail Baltica“ trūksta finansavimo, tačiau jos pačių vėlavimas kainuoja milijonus
Sekite mus „Facebook“ ir X!
