Kai kurie Lietuvos pareigūnai išsakė pastabų dėl sankcijų švelninimo ar šalies požiūrio į Minską keitimo, tačiau vėliau savo komentarus atsiėmė.
Stebėtojai teigė, kad tai gali būti bandymai patikrinti, ar visuomenės nuotaikos keičiasi.
Sausio 29 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas radijo laidoje „Žinių radijas“ sakė, kad vyksta diskusijos dėl galimų derybų su Minsku turinio. Vėliau jis savo pareiškimą atsiėmė. Sausio 30-ąją politikas teigė, kad tai tik hipotetinės spėlionės, politinės diskusijos nevyko ir neplanuojamos, o jis atsakė į teorinį klausimą.
Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvos pareigūnai daro pareiškimus, o vėliau neigė galimybę peržiūrėti santykius su Baltarusija. Viena tokių problemų – žemės ūkio trąšų gamintojui „Belaruskali“ taikomos sankcijos. Bendrovė laikoma vienu pagrindinių Baltarusijos lyderio Aleksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinių. Mineralinių trąšų eksporto apribojimai buvo skirti padidinti spaudimą režimui po smurtinių protestų malšinimo 2020 m. Kritikai teigia, kad tai nedavė rezultatų.
Praėjusiais metais JAV atšaukė sankcijas Belaruskaliui mainais į politinių kalinių paleidimą.
Tai sukėlė susirūpinimą, kad Lietuva ir Briuselis taip pat gali jausti Vašingtono spaudimą panaikinti sankcijas.
„Belaruskali“ turi daug verslo interesų Lietuvoje, o kai kurie teigė, kad bendrovė kažkada vaidino vaidmenį skatinant korupciją politinėje aplinkoje.
Lietuvos prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais gruodį interviu „Žinių radijui“ teigė, kad sankcijų švelninimas gali būti susijęs su JAV karių buvimu regione, tačiau vėliau nurodė, kad tokie pasisakymai buvo spontaniška reakcija į žurnalisto klausimą.
Vėliau Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pasiūlė trąšų tranzito lėšas skirti Ukrainai remti, o europarlamentaras Vytenis Povilas sausį LRT sakė, kad Lietuva turėtų atnaujinti trąšų tranzitą.
Su Baltarusijos ir Rusijos opozicionieriais dirbantis Vytis Jurkonis teigė, kad įvykiai Lietuvoje suteikia pagrindo manyti, kad yra nagrinėjama galimybė atkurti santykius su Minsko režimu. Jis teigė, kad šį jausmą dar labiau sustiprina Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Tsikhanouskajos persikėlimas į Lenkiją ir Lietuvos politikų suartėjimas su kitais Baltarusijos opozicijos veikėjais, pavyzdžiui, Marija Kolesnikova. Ji yra viena iš politinių kalinių, kuriuos Minskas paleido iš kalėjimo pagal susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Ji sakė, kad Europa turėtų atkurti ryšius su Minsku, kad šalis atsitrauktų nuo Rusijos įtakos.
Jurkonis sakė, kad Kolesnikovai artimi žmonės jau yra susitikę su Lietuvos politikais.
ir ne paslaptis, kad sankcijų panaikinimas yra svarbiausias darbotvarkės klausimas. Kolesnikovos komanda komentuoti atsisakė.
Su Kolesnikova vasario 2 d. susitiko ir Lietuvos premjerė Inga Ruginienė.
Jurkonis užsiminė, kad spėliones būtų galima numalšinti, jei Lietuva imtųsi konkrečių žingsnių, pavyzdžiui, palaikytų griežtesnes Europos Sąjungos sankcijas.
Šaltiniai Lietuvos socialdemokratų partijoje nurodė, kad bet koks atsakas į Minsko siūlomą susitikimą viceministrų lygiu reikštų esamo režimo pripažinimą, ir pridūrė, kad net hipotetinės diskusijos galėtų vykti tik vasario pabaigoje patvirtinus naujas ES sankcijas.
Visą straipsnį anglų kalba skaitykite čia: https://www.lrt.lt/en/news-english/19/2826194/testing-waters-lithuanian-officials-signal-possible-shift-in-proach-to-baltarusija
Taip pat skaitykite: Nuomos rinka Lietuvoje: kliūtis užsieniečiams
Sekite mus Facebook ir X!
