Opozicijos Saeima ekonomikos, žemės ūkio, aplinkosaugos ir regioninės politikos komiteto nariai kritikavo vėlavimus priimant uosto valdymo reformą trečiadienį, reikalaudami „naujos“ perspektyvos šiuo klausimu.
MP Jānis Vitenbergs (Nacionalinis aljansas) susitikimo metu pareiškė, kad jei vyriausybė negali pateikti aiškumo šiuo klausimu, „Saeima“ privalo imtis iniciatyvos. Jis pabrėžė, kad uosto reforma per ilgai neišspręsta be rezultatų.
Tuo tarpu MP Ainārs Šlesers (pirmiausia Latvija) teigė, kad Transporto ministerija neturėtų ieškoti visiškai naujo modelio, o turėtų naudoti „Liepāja“ specialiosios ekonominės zonos (SEZ) valdymo modelį kaip pagrindą, į kurį įeina verslo atstovai ir pasirodė veiksmingi.
Transporto ministras Atis Švinka (progresyvūs) paaiškino, kad naujas Rygos ir ventspils uostų modelis numato, kad prižiūrimos valdybos yra įsteigtos su dviem atstovais, kuriuos skiria valstybė, ir du – savivaldybė. Jis pažymėjo, kad nors įvairūs kiti mechanizmai leis verslo organizacijoms dalyvauti uostų valdyme, jis mano, kad bendrovės atstovai nėra būtini pačiose valdybose.
Komiteto pirmininkas Kasparas Briškensas (progresyviai) pridūrė, kad uostų valdybos iki šiol daugiausia dėmesio skyrė operatyviniams sprendimams, todėl norint sutelkti dėmesį į strateginius sprendimus, reikia naujos valdybos struktūros.
Parlamentaras Andrisas Kulbergas („United“ sąrašas) atkreipė dėmesį, kad valdymo klausimas egzistavo šešerius metus ir kritikavo, kad susitikime nėra glausto, gerai struktūruotos apžvalgos.
Jis paragino surengti skirtą sesiją, skirtą išspręsti problemą, pabrėždamas rimtą uosto plėtros poveikį nacionaliniam biudžetui.
Švinka pažymėjo, kad Latvijos uostai turi modernizuoti, kad padidėtų krovinių kiekis. „Nuo 2014 m. Latvijos uostų krovinių apyvarta sumažėjo perpus, todėl skubiai reikia investicijų – tai yra nacionalinės svarbos klausimas“, – teigė ministras.
Remiantis Transporto ministerijos duomenimis, 2024 m. Latvijos uostuose buvo 36 milijonai tonų krovinių – 51,5% sumažėjo nuo 74,2 milijono tonų 2014 m.
Ministras pabrėžė, kad reikia sutelkti uosto plėtrą į krovinių įvairinimą, pritraukti investicijas, industrializaciją, padidinti pridėtinę vertę už toną krovinių ir kurti darbo vietas.
Jis pabrėžė, kad svarbu judėti į priekį vykdant uosto reformą, sakydamas: „Transporto ministerija surinks prieštaravimus ir pasiūlymus dėl informacijos ataskaitos projekto per Teisinių aktų portalą. Tikslas yra pateikti ataskaitą ministrų kabinete gegužę.“
Švinka taip pat pažymėjo, kad Ekonomikos ministerija sukūrė uostų plėtros planą pagrindiniams uostams, apimantiems ateinančius trejus metus, kuriuos šiuo metu peržiūri Transporto ministerija. Roadmape aprašomi 48 projektai, kurių bendras reikiamas finansavimas siekia 3,206 milijardo eurų, įskaitant numatomą 1,159 milijardo eurų finansavimo skirtumą.
Deputatai sutiko, kad kitame komiteto posėdyje bus svarstomas Uostų valdymo įstatymo projekto pirmojo svarstymo ir išklausymo perspektyvos ir pristatymai iš didelių ir mažų uostų.
Kaip anksčiau pranešė LETA, siūloma uostų valdymo reforma pirmiausia būtų taikoma Rygos ir ventspilų uostams, kaip aprašyta transporto ministerijos informacijos ataskaitos projekte apie „uostų valdymo reformos pažangą ir tobulinimo galimybes“.
Po ilgų konsultacijų su pramonės ekspertais ir suinteresuotosiomis šalimis, ministerija siūlo įgyvendinti reformą kaip kompromisinį sprendimą, iš pradžių taikomą tik Rygos ir ventė. Liepāja SEZ valdymo pokyčiai įsigalios tik po 2035 m. Gruodžio 31 d., Kad užtikrintų nuolatinę nepriklausomybę ir išvengtų galimų dabartinių verslo atstovų, darančių įtakos konkurentams, interesų konfliktus.
Šis požiūris grindžiamas stipriais „Leepāja Sez“ rezultatais ir poreikiu išsaugoti jo patikrinto ir tvaraus valdymo modelio aspektus.
Reformos numatoma, kad Rygos, ventiliatorių ir Liepāja uostų palaikymas yra išvestiniai viešieji asmenys, sumažina politinę įtaką ir skiria priežiūros funkcijas nuo operatyvinio valdymo.
Be to, būtų peržiūrėtos uostų teritorijos ribos, atskirtos operatyvinių uostų teritorijose nuo specialiųjų ekonominių zonų teritorijų, o abiejose zonose valdomas vieningas valdymas, kurį tvarko uostų valdybos ir valdytojai.
Šioje reformoje taip pat siūloma pakeisti mažų uostų valdymo modelį – supaprastinti ir optimizuojant jį sumažinant valdybos dydžius, sumažinant administracines išlaidas ir leidžiant savivaldybėms savarankiškai nustatyti savo uosto institucijos įstatymus.
Taip pat skaitykite: Ar naujasis transporto ministras pakartos savo pirmtako klaidas? Ginčas dėl uosto lyderystės
Sekite mus „Facebook“ ir X!
