„Esu daug rašęs apie kalnų didybę ir grožį. Tačiau kalnai, kaip ir pats gyvenimas, tuo pačiu metu yra nuostabūs ir siaubingi. Ir šį kartą atsitiko blogiausia”, – socialiniame tinkle „Facebook” rašo Latvijos alpinistas Valdis Puriņš po tragiškos avarijos Denalyje, aukščiausioje Šiaurės Amerikos viršūnėje.
Trys Latvijos alpinistai – Inese Pučeka, Vija Olte ir Renārs Kunigs-Salaks – žuvo gegužės pabaigoje, nukritę nuo stačios Denali šlaito.
Kitas ekspedicijos narys Mārtiņš Bilzēns tebėra kritinės būklės ligoninėje Ankoridže, pranešė Puriņš.
„Mes padarėme viską, ką galėjome, kad išgelbėtume savo draugus, kurie nukrito maždaug 300 metrų nuo stataus sniego ir ledo šlaito. Tik Mārtiņš išgyveno, kol atvyko sraigtasparnio evakuacija”, – atskleidė Puriņš.
„Mums, kurie išgyvenome, tai yra nepaprastai sunku.
Mes palaikome ryšį su savo draugų šeimomis, kurios neteko gyvybės. Tačiau mūsų skausmas negali prilygti jų“, – tvirtino alpinistas.
Jis dėkojo Denali nacionalinio parko prižiūrėtojams Svetlanai Daukantei iš Latvijos konsulinės tarnybos ir visiems, kurie šiomis sunkiomis dienomis pasiūlė pagalbą, paramą ir solidarumą su aukų šeimomis ir draugais.
„Darome viską, kas įmanoma, kad visa komanda – tiek gyvieji, tiek mirusieji – galėtų kuo greičiau grįžti į Latviją. Kai tik turėsime jėgų, pakalbėsime plačiau apie tai, kas nutiko ir kaip atsitiko”, – rašė Puriņš.
Kaip pranešta anksčiau, trys Latvijos alpinistai – Inese Pučeka, Vija Olte ir Renārs Kunigs-Salaks – žuvo nukritę iš stačios Denali – aukščiausio Šiaurės Amerikos kalno – atkarpos. Ketvirtasis alpinistas, Mārtiņš Bilzēns, sunkios būklės buvo nugabentas į ligoninę Ankoridže. Latvijos alpinizmo asociacija (LAS), remdamasi Latvijos ambasados JAV Konsulinio skyriaus informacija, vėliau pranešė, kad
gydytojai nebebijojo dėl jo gyvybės ir dėl to, kad jo būklė stabilizavosi.
Likusieji ekspedicijos nariai – Valdis Puriņš, Edgars Madžulis ir Guntis Svariņš – buvo evakuoti nuo kalno padedant gelbėtojų komandoms. Dviems iš jų diagnozuotas nušalimas.
Remiantis JAV nacionalinio parko tarnybos pateikta informacija, nelaimė įvyko kopimo atkarpoje tarp High Camp ir Denali perėjos, prasidedančioje netoli Denali perėjos, maždaug 18 200 pėdų (5 545 metrų) aukštyje.
Ketvirtadienį, gegužės 28 d., Nacionalinio parko tarnybos paskelbtoje informacijoje nurodyta, kad per ankstesnį, atskirą incidentą, apie 23 valandą vietos laiku nuo kalno buvo evakuoti du alpinistai. Vėliau tarnyba šeštadienį patikslino, kad tai nesusiję su Latvijos avarija.
Apie vidurnaktį,
parko prižiūrėtojai gavo antrą pranešimą, kuriame teigiama, kad nukrito keturi alpinistai iš septynių žmonių ekspedicijos komandos
netoli Denali perėjos. Trys alpinistai grįžo į High Camp po to, kai padėjo sužeistiems komandos draugams.
Latvijos ekspedicijos komanda agentūrą LETA anksčiau informavo, kad ekspedicija numatyta gegužės 10 – birželio 11 dienomis. Tikslas buvo pasiekti Denali viršūnę – aukščiausią Šiaurės Amerikos viršukalnę – 6190 metrų.
Denalis yra aukščiausias kalnas, esantis taip arti poliarinio rato. Alpinistai anksčiau pabrėžė, kad pagrindinis ekspedicijos iššūkis buvo ne pats aukštis, o didžiulis šaltis. Tikimasi, kad bus minus 30 laipsnių šilumos, smarkios audros ir daugiau nei tris savaites gyvenimas palapinėse ant sniego nešiojant 25 kilogramus sveriančias kuprines ir traukiant 25 kilogramų roges.
Puriņš, Madžulis ir velionė Inese Pučeka anksčiau dalyvavo dviejose Latvijos alpinizmo asociacijos klubų ekspedicijose, sėkmingai įveikusiose 7134 metrų Avicenos, 7105 metrų Ozodžio ir 7495 metrų Somoni viršukalnes. Jie taip pat pirmą kartą įkopė į beveik 6000 metrų viršukalnę Pamyro kalnų Mindzhar slėnyje, įgiję didelę aukšto aukščio patirtį.
Asociacija taip pat pažymėjo, kad kiti ekspedicijos nariai – velionis Vija Olte ir Renārs Kunigs-Salaks, taip pat Mārtiņš Bilzēns, Zeimulis ir Guntis Svariņš – turėjo reikiamos kopimo į aukštį patirtį.
Denali viršūnė yra vos už 390 kilometrų nuo poliarinio rato.
Maršrutas prasideda 2200 metrų aukštyje ant Kahiltnos ledyno ir į jį gali patekti tik lėktuvai, galintys leistis tiesiai ant ledo. Po sniego audros visi bazinės stovyklos gyventojai dalyvauja tankinant sniegą, kad orlaiviai galėtų saugiai leistis ir pakilti.
Ekspedicijoje alpinistai turėjo įveikti beveik 4000 metrų aukštį ir iš viso įveikti apie 100 kilometrų. Daugumą maršruto atkarpų teko įveikti kelis kartus, gabenant įrangą ir maisto atsargas, kurių pakaktų 25 dienoms kalnuose.
Taip pat skaitykite: Vakarų turistai atšaukia rezervacijas Baltijos šalyse, regioną suvokdami kaip nesaugią pasienio zoną
Sekite mus Facebook ir X!
