Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT žurnalistų tyrimo duomenimis, Latvijos politikas Aleksejus Rosļikovas, Lietuvoje ne kartą teistas lietuvių aktyvistas Antanas Kandrotas ir jų bendražygiai Estijoje savo šalyse organizavo judėjimus, kuriais siekiama didinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis, skatinti pasipriešinimą pandemijos apribojimams ir skleisti sąmokslo teorijas apie vakcinas.
LRT kalbinti ekspertai teigia, kad ši veikla pasižymi bruožais, paprastai siejamomis su Kremliaus koordinuojamomis įtakos operacijomis.
Tyrimo duomenimis, Rosļikovas ir Kandrotas pirmą kartą užmezgė ryšius per COVID-19 pandemiją. Nuo tada kartu su sąjungininkais Estijoje jie tariamai stengėsi pakirsti pasitikėjimą vyriausybės institucijomis, paskatinti nepritarti su pandemija susijusioms priemonėms ir skleisti klaidingą informaciją apie vakcinas.
Šį pavasarį tiek Rosļikovas, tiek Kandrotas keliavo į Baltarusiją, kur aktyviai dalyvavo su režimu susijusių propagandos kanalų transliacijose ir kritikavo Baltijos šalis, kartodami su Kremliaus propaganda dažniausiai siejamus pasakojimus.
Vakarų žvalgybos tarnybos perspėjo tai
Pastaruoju metu Rusijos retorika, nukreipta į Baltijos šalis, tapo vis agresyvesnė.
Kampanija apėmė su bepiločiais orlaiviais susijusių incidentų ir dezinformacijos pastangas, esą Baltijos šalys leidžia panaudoti savo oro erdvę Ukrainos dronų atakoms prieš Rusiją.
Lietuvos Valstybės saugumo departamentas atsisakė komentuoti konkrečių asmenų veiksmus, tačiau pareiškė, kad Kremliaus dezinformacijos kampanijose aktyviai pasitelkiami į Baltarusiją persikėlę ar iš jos veikiantys aktyvistai iš Baltijos šalių, pranešė LRT.
Latvijoje Rosļikovui pateikti kaltinimai dėl tariamo tautinės ir etninės neapykantos kurstymo. Tuo tarpu Kandrotas Lietuvoje teistas už mokestinius nusikaltimus, susijusius su nelegalia prekyba degalais, taip pat nusikaltimus, susijusius su neapykantos kurstymu ir kitais pažeidimais.
Tyrime taip pat pastebima buvusio radikaliųjų kairiųjų politinio judėjimo, vadinamo Lietuvos socialistiniu liaudies frontu, lyderio Algirdo Paleckio bendražygio Ediko Jagelavičiaus.
Duodamas interviu Baltarusijos žiniasklaidai,
Kandrotas buvo pristatytas kaip „dar vienas politinis pabėgėlis iš Baltijos šalių“.
Jis kritikavo Vakarų sankcijas Baltarusijai ir tvirtino, kad Lietuvai reikia lyderio, panašaus į Aleksandrą Lukašenką, o Lietuvą vaizduoja kaip neveikiančią valstybę, persekiojančią žmones dėl jų politinių pažiūrų.
Panašiuose interviu dalyvavo ir Rosļikovas. Kandrotas socialiniuose tinkluose papildomai pasidalijo buvusio Latvijos parlamentaro ir Rygos miesto tarybos nario vaizdo įrašais.
Viename iš savo naujausių įrašų socialiniuose tinkluose Rosļikovas teigė, kad Baltijos valstybes, kurias jis apibūdino kaip vienus nacionalistiškiausių Europos šalių, šiuo metu valdo ne latviai, estai ar lietuviai, o „importuoti žmonės“, užaugę JAV ar Jungtinėje Karalystėje. Jis teigė, kad šie asmenys buvo mokomi provokuoti Rusiją ir Baltarusiją ir sukelti konfliktą, kuris baigtųsi regionui blogai.
Kaip ir Kandrotas, Rosļikovas ne kartą propagavo pasakojimus, siūlančius atskirtį tarp vyriausybių ir jų visuomenių.
LRT pažymėjo.
Kituose vaizdo įrašuose R. Rosļikovas kėlė klausimą, ar, siekdamos sustiprinti energetinę nepriklausomybę, Baltijos šalys turėtų grįžti prie elektros sistemos BRELL, jungiančios jas su Rusija ir Baltarusija, nuo kurios jos atsijungė 2025 m. Pranešama, kad sulaukęs Baltarusijos energetikos ekspertų komentarų, kad prijungimas būtų techniškai paprastas, Rosļikovas išreiškė pritarimą, kad vėl bus galima pasinaudoti pigesne baltarusiška elektra.
Tarp LRT cituojamų Rosļikovo teiginių – teiginiai, kad „Baltijos šalys pasirinktos kaip nauja provokacijų arena“ ir kad „Europa provokuoja Rusiją atidaryti antrąjį frontą, o karas neprasidėjo tik dėl mūsų kaimynų sveiko proto“.
LRT teigia, kad daugelis Kandroto ir Rosļikovų pasisakymų atspindi Rusijos valstybinės propagandos kanalų ir oficialių Kremliaus atstovų skleidžiamas žinutes. Vakarų žvalgybos agentūros ne kartą perspėjo, kad Maskva bando išnaudoti bepiločių orlaivių incidentus ir eskaluojamą retoriką, siekdama įbauginti ir skaldyti Baltijos regiono visuomenes.
Lietuvos Valstybės saugumo departamentas LRT nepateikė tiesioginio atsakymo, ar Rosļikovo ir Kandroto vizitai Baltarusijoje buvo derinami.
Remiantis ankstesniais LRT tyrimais,
Rosļikovų ir Kandroto santykiai užsimezgė pandemijos metu
ir sustiprėjo po to, kai Kandrotas pernai buvo paleistas iš kalėjimo.
LRT praneša, kad Rosļikovas 2021 metų rugpjūčio 10 dieną dalyvavo proteste Lietuvoje, kuris vėliau peraugo į riaušes. Kandrotas buvo įvardytas kaip vienas iš neramumų organizatorių ir vėliau buvo nuteistas kalėti ketverius metus. Vėliau Rosļikovas dalyvavo panašioje demonstracijoje Rygoje, kuri nevirto smurtiniu.
Vėliau jų bendradarbiavimas tapo glaudesnis. Kandrotas kelis kartus lankėsi Latvijoje, taip pat dalyvavo renginiuose Estijoje.
2022 metų vasarį Rusijai įvykus plataus masto invazijai į Ukrainą, abu vyrai laikėsi panašių viešųjų pozicijų – kritikavo Ukrainą remiančias organizacijas, pabrėžė suvoktus Ukrainos trūkumus ir ragino nuo viešųjų pastatų nuimti Ukrainos vėliavas.
Pernai spalį Estijos politikė Olga Ivanova surengė konferenciją apie rusakalbių bendruomenių apsaugą Baltijos šalyse.
Estijos valdžia uždraudė Rosļikovams ir Kandrotams atvykti į šalį.
Vėliau panašų renginį Latvijoje surengė Rosļikovas, pakvietęs Kandrotą ir Ivanovą. Tačiau, LRT žiniomis, iniciatyva faktiškai baigėsi ties Lietuvos ir Latvijos siena po to, kai Ivanovai nebuvo leista atvykti į Latviją.
Nei Ivanova, nei Rosļikovas į Lietuvos žurnalistų atsiųstus klausimus neatsakė.
Kandrotas LRT sakė nederinantis savo pareiškimų su Rosļikovu ir nežinantis apie jo planus, nors pripažino žinąs apie R. Rosļikovo vizitus į Baltarusijos gamyklas ir išreiškė susidomėjimą tokiais pat kontaktais.
Apie tai anksčiau pranešė LETA
Šiuo metu Baltarusijoje esančiam Rosļikovui Latvijoje pareikšti kaltinimai dėl tautinės ir etninės neapykantos kurstymo.
Rosļikovas teigia, kad jam iškelta byla yra politiškai motyvuota.
Latvijos teismas pakeitė Rosļikovui kardomąją priemonę ir skyrė jam suėmimą. Jis taip pat paskelbtas ieškomu, o teismo procesai sustabdyti, kol bus surastas.
Rosļikovas viešai pripažino esantis Baltarusijoje ir pareiškė, kad neatvyko į teismo posėdžius ir negrįžo į Latviją, nes baiminosi dėl savo gyvybės, tariamai sulaukęs grasinimų telefonu. Jis tvirtino, kad Latvijos valstybės saugumo tarnyba jam pasiūlė laikinai saugomą būstą, tačiau šio pasiūlymo atsisakė.
Taip pat pranešta, kad Rygos miesto taryba gegužės pabaigoje panaikino Rosļikovo tarybos mandatą, kai jis per tris mėnesius nedalyvavo daugiau nei pusėje tarybos posėdžių.
Taip pat skaitykite: VIDEO | Netekęs mandato Rosļikovas grasina Latvijos valdžiai
Sekite mus Facebook ir X!
