Ukraina nori išvengti teritorijos perdavimo Maskvai ir ruošiasi Baltiesiems rūmams pristatyti pataisytą taikos planą, rašo BBC.
Kijevas yra pasirengęs pasiūlyti JAV alternatyvų planą po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą neigė galimybę atsisakyti teritorijos, pareiškęs, kad to neleidžia nei Ukrainos, nei tarptautinė teisė. Zelenskis tai sakė susitikęs su Europos ir NATO šalių lyderiais, su kuriais bando priversti JAV atšaukti paramą taikos planui, dėl kurio Ukraina prarastų teritoriją ir ateityje Ukraina taptų pažeidžiama.
Tuo tarpu Rusija įvykdė smūgius Sumams šiaurės vakarų Ukrainoje, palikdama miestą be elektros. Regiono gubernatorius pranešė, kad dronai smogė energetikos infrastruktūrai.
Ukrainos delegacija praėjusį savaitgalį susitiko su JAV atstovais, tačiau susitarti nepavyko. Zelenskis sakė, kad jo komanda atsiųs JAV naujas rekomendacijas dėl taikos plano jau gruodžio 9 d. Kalbėdamas apie teritorijos perleidimą, Zelenskis teigė, kad Rusija to reikalauja, tačiau Ukraina nenori atiduoti savo žemės. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad bet koks sienos perbrėžimas pirmiausia turi būti patvirtintas surengiant referendumą. Jis taip pat žurnalistams sakė, kad pirminis 28 punktų taikos planas yra nepriimtinas, nes buvo pernelyg palankus Maskvai ir buvo sutrumpintas.
Zelenskis atkreipė dėmesį, kad tarp opių klausimų buvo Donbaso regiono ir Zaporožės AE kontrolė.
Pradiniame JAV taikos plane buvo numatytas visiškas Donbaso grąžinimas rusams, o didžiausios Europoje atominės elektrinės Zaporožės AE pagaminta energija dalijamasi tarp Ukrainos ir Rusijos.
Kijevo ir Europos lyderiai pažymėjo, kad pradinis planas buvo peržiūrėtas, ir padėkojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai už pastangas nutraukti kovas Ukrainoje.
Paskubomis surengtas susitikimas Didžiojoje Britanijoje gruodžio 8 d., kuriame taip pat dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, vertinamas kaip paramos Ukrainai, kuri stengiasi atsispirti Baltųjų rūmų spaudimui, demonstravimas. Downing Street sakė, kad susitikimo dalyviai sutiko, kad JAV vadovaujamos derybos žymi kritinį momentą, kai reikia sustiprinti paramą Ukrainai, ir pakartojo raginimą siekti teisingos taikos, apimančios tvirtas saugumo garantijas. Kaip gali atrodyti tos saugumo garantijos, lieka atviras klausimas.
Toliau dedamos pastangos formuoti tarptautinę koaliciją, kuri pasiūlytų Ukrainai karinę paramą, jei bus pasiektas taikos susitarimas,
bet dar neaišku, kaip tai gali atrodyti. Didžioji Britanija ir Prancūzija iškėlė idėją dislokuoti tarptautines taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, tačiau kelios kitos didžiosios Europos šalys, įskaitant Vokietiją ir Italiją, į šį planą žiūri skeptiškai. Taip pat neaišku, kiek Jungtinės Valstijos nori toliau teikti paramą gynybai.
Po Londono susitikimo Zelenskis išvyko į Briuselį susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Zelenskis gruodžio 9 d. planuoja susitikti su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.
Tuo tarpu Trumpas gruodžio 7 d. pareiškė, kad Zelenskis buvo pagrindinė kliūtis taikos susitarimui. Baigti karą Ukrainoje yra vienas svarbiausių D. Trumpo užsienio politikos tikslų, o pradėdamas eiti pareigas jis gyrėsi, kad per dieną gali pasiekti taiką. Trumpas sakė, kad Rusija yra patenkinta JAV planu, bet buvo nusivylęs, kad Zelenskis „jo neperskaitė“.
Taip pat skaitykite: Maskva giria naują JAV saugumo strategiją; Europiečiai atsargiai nurodo trūkumus
Sekite mus Facebook ir X!
