JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „mėgsta infliaciją“, nes gegužę kainos šalyje kilo sparčiausiai per trejus metus, praneša BBC.
Darbo statistikos biuras (BLS) pranešė, kad kainos gegužę išaugo 4,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kainų augimą lėmė augančios energijos sąnaudos, kurias nulėmė JAV ir Izraelio karas prieš Iraną.
Trumpas Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė, kad jam „labai patinka infliacija“, tačiau pažadėjo, kad pasibaigus karui Irane kainos smarkiai kris. Po kelių valandų JAV bombardavo Iraną. Kalbėdamas apie infliaciją D. Trumpas teigė, kad JAV pajėgos Irane per naktį įvykdė operaciją, siekdamos iš jo išgauti milijonus barelių naftos, o tai padėjo šiek tiek sumažinti naftos kainas. Jis pabrėžė, kad pasibaigus karui naftos kainos grįš į ankstesnį lygį. Trumpas atkreipė dėmesį į šių metų pradžioje vykusią kelionę į Ajovą, kur benzinas buvo parduodamas už 1,85 dolerio už galoną, ir pridūrė, kad degalų kainos greitai grįš į tokį lygį.
Tuo tarpu tarptautinis naftos etalonas,
„Brent“ žaliava vis dar parduodama žymiai didesne kaina nei prieš prasidedant karui.
Vėliau JAV prezidentas „New York Post“ tvirtino, kad jo pastabos buvo ištrauktos iš konteksto ir tuo jis norėjo pasakyti, kad infliacija buvo daug mažesnė, nei būtų galima tikėtis atsižvelgiant į situaciją.
Birželio 10-oji buvo trečias mėnuo iš eilės, kai JAV vartotojų kainų indeksas kyla, namų ūkiams vis labiau jaučiant JAV ir Izraelio karo su Iranu naštą. Tačiau kol kas infliacija tebėra gerokai mažesnė nei 2022 m. viduryje pasiekta aukščiausia 9,1 proc. Tiesa, infliacija D. Trumpui tebėra politinė problema, turint omenyje, kad prieš lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus rinkėjai ekonomiką priskyrė prie svarbiausių klausimų.
Sąskaitos už energiją, įskaitant dujas ir elektrą, gegužę buvo ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus, o didėjimą daugiausia lėmė kylančios kuro kainos. Remiantis stebėsenos grupės AAA duomenimis, vidutinė galono benzino kaina Jungtinėse Valstijose dabar yra 4,15 dolerio, o tai gerokai išaugo nuo 2,98 dolerio už galoną vasario 28 d., kai Trumpas pradėjo streikus Iranui. Reaguodama į tai, Iranas uždarė Hormūzo sąsiaurį – pagrindinį tranzito kelią maždaug penktadaliui pasaulio naftos ir gamtinių dujų.
BLS duomenys taip pat rodo augančius lėktuvų bilietus ir didesnes išlaidas medicininei priežiūrai, poilsiui ir ryšiams.
Ekonomistai perspėjo, kad net jei karas greitai baigsis, gali prireikti iki 2027 m., kol normalus eismas per Hormūzo sąsiaurį sugrįš.
D.Trumpas, kuris 2024 metais agitavo siekdamas, kad infliacijos pažabojimas taptų svarbiausiu prioritetu, dėl šios savaitės komentarų sulaukė oponentų kritikos. Jis taip pat sulaukė kritikos dėl savo komentarų gegužę, kad jam nerūpi amerikiečių finansinė būklė, kai reikia neleisti Iranui sukurti branduolinių ginklų.
Taip pat skaitykite: Trumpas ir Netanyahu norėjo pertvarkyti Artimuosius Rytus; ištiko ilgalaikė krizė
Sekite mus Facebook ir X!
