Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ grąžino pirmąją valstybės paskolos įmoką – 6,4 mln. eurų, pranešė Susisiekimo ministerija (SM).
Ministerija nurodė, kad „airBaltic“ vykdo savo įsipareigojimus ir atliko pirmąjį paskolos sutarties grąžinimą – 6,4 mln. eurų.
30 mln. eurų valstybės biudžeto paskola aviakompanijai suteikta siekiant stabilizuoti trumpalaikę likvidumo padėtį ir užtikrinti nenutrūkstamą veiklą, kol bendrovė įgyvendina verslo planą.
Pagal sutarties sąlygas paskola išmokama palaipsniui ir grąžinama dalimis. Visas paskolos grąžinimas numatytas iki rugpjūčio 31 d.
Paskolos išmokėjimą ir aptarnavimą tvarko Valstybės iždas,
o Susisiekimo ministerijos sudaryta darbo grupė prižiūri „airBaltic“ veiklą, įskaitant paskolos lėšų panaudojimą.
Ministerija pažymi, kad aviakompanija ir toliau vykdo skrydžius pagal numatytą tvarkaraštį. Paskola padeda išlaikyti stabilų maršrutų tinklą, išvengti staigių pokyčių ir sušvelninti kylančių degalų kainų poveikį.
Tuo pačiu metu aviakompanija įgyvendina veiklos stabilizavimo priemones, įskaitant maršrutų pelningumo vertinimą, pajėgumų optimizavimą, lankstų oro parko valdymą, taikant verslo modelį, pagrįstą reguliariomis paslaugomis ir ACMI (Aircraft, Crew, Maintenance and Insurance) lizingo operacijomis.
Ministerija pabrėžia, kad „airBaltic“ yra svarbus Latvijos ir Baltijos regiono ekonomikos variklis.
Bendrovėje tiesiogiai dirba apie 3000 žmonių ir netiesiogiai remia tūkstančius darbo vietų susijusiose pramonės šakose. Turėdama daugiau nei 130 tiesioginių maršrutų ir susisiekimo su daugiau nei 300 krypčių visame pasaulyje, aviakompanija teikia svarbias transporto jungtis, kurios skatina investicijas, eksportą ir turizmą, kartu stiprindamos Latvijos tarptautinį konkurencingumą.
Ministerija anksčiau atsisakė atskleisti paskolos palūkanų normą, teigdama, kad ji buvo nustatyta pagal Valstybės iždo metodiką ir vyraujančias rinkos sąlygas.
Pareigūnai paaiškino, kad detalesnės informacijos apie paskolos sąlygas atskleisti negalima, nes bendrovė yra reguliuojamos rinkos emitentas ir jai galioja Europos Sąjungos piktnaudžiavimo rinka reglamentas (PRR).
Tuo pačiu metu, vadovaudamasi Seimo sprendimu, Susisiekimo ministerija parengė ir šių metų gegužės 5 d. Europos Komisijai pateikė reikiamą informaciją, paaiškinimus ir pagalbinę medžiagą.
Komisija savo nuomonės dėl pateiktų dokumentų dar nepateikė.
Kaip pranešta anksčiau, dauguma Saeimos deputatų šių metų balandžio 16 d. pritarė 30 mln. eurų trumpalaikei valstybės paskolai „airBaltic“. Tiek pagrindinės sumos, tiek palūkanų grąžinimo terminas yra 2026 m. rugpjūčio 31 d. Paskola suteikta be užstato.
Taip pat pranešta, kad „airBaltic“ grupė pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksavo 70,064 mln. eurų nuostolį, 2,4 karto didesnį nei 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Tuo tarpu grupės apyvarta išaugo 12,3% iki 149,086 mln.
Bendrovės atstovai paaiškino, kad pirmojo ketvirčio nuostolius lėmė užsienio valiutos svyravimai, su finansavimu susijusios išlaidos, sumažėjusi komercinė parama ir besitęsianti sąnaudų infliacija įvairiose kategorijose.
„airBaltic“ grupės apyvarta pernai išaugo 4,2%, palyginti su 2024 m.
ir siekė 779,344 mln. Tuo pačiu metu grupės metinis nuostolis siekė 44,337 mln. eurų, o tai buvo 2,7 karto mažesnis nei 2024 m.
2025 m. aviakompanija iš viso skraidino 5,2 mln. keleivių, ty 1% daugiau nei 2024 m.
Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinis oro vežėjas „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininku. Šiuo metu Latvijos valstybei priklauso 88,37% aviakompanijos akcijų, Lufthansa – 10%, Danijos investuotojo Larso Thueseno įmonei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62%, likusį 0,01% – kitiems akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln.
Po „airBaltic“ planuojamo pirminio viešo siūlymo (IPO) „Lufthansa“ akcijų paketą lems IPO rinkos vertinimas.
Sutartis numato, kad po pasiūlymo Lufthansa išliks ne mažiau kaip 5% aviakompanijos akcijų.
2024 m. rugpjūčio 30 d. Latvijos vyriausybė susitarė, kad valstybė po IPO turi pasilikti bent 25% plius vieną akciją.
Praėjusių metų rugpjūtį vyriausybė taip pat nusprendė, kad Latvija kartu su „Lufthansa“ įneš 14 mln. eurų kapitalo įnašą į „airBaltic“ prieš planuojamą IPO.
Tačiau, atsižvelgiant į bendrovės 2025 metų finansinius rezultatus ir dabartines rinkos sąlygas, „airBaltic“ sustabdė planus dėl galimo IPO ir nebelaiko to perspektyviu kapitalo šaltiniu 2026 metais, teigiama aviakompanijos metinėje ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nepaisant numatomų veiklos ir komercinių rezultatų pagerėjimo, prognozuojama, kad oro linijų bendrovė 2026 m. ir toliau generuos neigiamą laisvų pinigų srautą. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, vadovybė tikisi, kad 2026–2027 m. žiemos sezono veiklai finansuoti reikės papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos.
Taip pat skaitykite: Kulbergo vyriausybė pradeda darbą Latvijoje, prezidentei perspėjant apie laukiančius iššūkius
Sekite mus Facebook ir X!
