Latvijos mokesčių mokėtojų pinigai nebegali būti vienintelis nacionalinės aviakompanijos „airBaltic“ paramos šaltinis, interviu TV3 laidai „900 sekundes“ sakė premjeras Andris Kulbergs.
Kulbergas pažymėjo, kad jam dar reikia peržiūrėti „airBaltic“ verslo planą ir pasiūlymus dėl būsimos bendrovės veiklos. Šią savaitę jis nurodė pareigūnams suteikti jam visą reikiamą informaciją, kad būtų galima įvertinti aviakompanijos situaciją.
Premjeras pabrėžė, kad „airBaltic“ išlieka strateginiu Latvijos turtu, tačiau pabrėžė, kad bet koks ilgalaikis bendrovės sprendimas turi apimti ir privatų kapitalą.
Kaip vieną iš aviakompanijos stiprybių Kulbergs išskyrė esamas „airBaltic“ orlaivių pristatymo pozicijas, kurios gali tapti vis vertingesnės tuo metu, kai kitos oro linijos ieško galimybių plėsti savo lėktuvų parką.
„Šią vasarą reikia priimti sprendimą – vienaip ar kitaip. Trečios galimybės nėra“,
Kulbergas sako.
Kaip pranešta anksčiau, „airBaltic“ jau grąžino pirmąją valstybės paskolos įmoką, kuri siekia 6,4 mln.
Šių metų pradžioje, balandžio 16 d., Latvijos parlamento narių dauguma pritarė 30 mln. eurų trumpalaikei valstybės paskolai aviakompanijai. Tiek pagrindinės sumos, tiek palūkanų grąžinimo terminas yra 2026 m. rugpjūčio 31 d. Paskola suteikta be užstato.
„airBaltic“ grupė pirmąjį šių metų ketvirtį pranešė apie 70,064 mln. eurų nuostolį, 2,4 karto didesnį nei 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Tuo pat metu apyvarta išaugo 12,3% iki 49,086 mln.
Bendrovės atstovai padidėjusius nuostolius siejo su užsienio valiutos svyravimais, su finansavimu susijusiomis išlaidomis, sumažėjusia komercine parama ir nuolatiniu infliaciniu spaudimu keliose išlaidų kategorijose.
Iš viso 2025 m. „airBaltic“ grupės pajamos sudarė 779,344 mln.
Palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. Metiniai nuostoliai siekė 44,337 mln. eurų, o tai 2,7 karto mažiau nei praėjusiais metais.
2025 m. aviakompanija iš viso skraidino 5,2 mln. keleivių, ty 1% daugiau nei 2024 m.
Praėjusią vasarą Vokietijos vėliavos vežėjas Lufthansa tapo „airBaltic“ akcininku. Šiuo metu Latvijos valstybei priklauso 88,37% aviakompanijos akcijų, Lufthansa – 10%, Danijos investuotojo Larso Thueseno įmonei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62%, likusį 0,01% – kitiems akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln.
Po būsimo pirminio viešo siūlymo (IPO) „Lufthansa“ nuosavybės dalis bus nustatoma pagal pasiūlymo metu pasiektą rinkos vertinimą. Sutartis numato, kad po IPO „Lufthansa“ išsaugos bent 5% „airBaltic“ akcijų. 2024 metų rugpjūtį taip nusprendė ir Latvijos vyriausybė
valstybė turi išlaikyti bent 25% plius vieną aviakompanijos akciją po bet kurio būsimo sąrašo.
Vyriausybė papildomai patvirtino 14 mln. eurų bendros investicijos į „airBaltic“ kartu su „Lufthansa“ prieš planuojamą IPO.
Tačiau, kaip teigiama aviakompanijos metinėje ataskaitoje, IPO buvo sustabdytas dėl 2025 metų bendrovės finansinių rezultatų ir dabartinių rinkos sąlygų. „AirBaltic“ nebelaiko IPO perspektyviu kapitalo šaltiniu 2026 m.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nepaisant numatomų veiklos ir komercinių patobulinimų, prognozuojama, kad aviakompanija ir toliau generuos neigiamą laisvų pinigų srautą 2026 m. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, vadovybė tikisi, kad 2026–2027 m. žiemos sezono veiklai finansuoti reikės papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos.
Taip pat skaitykite: airBaltic grąžina dalį valstybės paskolos, tačiau praneša, kad reikia papildomo finansavimo
Sekite mus Facebook ir X!
