Individualus latvių pasirengimas krizinėms situacijoms yra labai žemas, o silpniausios vietos – netikrumas ir praktinių žinių, kaip elgtis, trūkumas, teigia Robertsas Kitsas, tyrimų centro „LaSER“ mokslininkas.
„Situacija dėl pasirengimo krizėms yra gana slegianti. Praėjusiais metais mūsų ekspertų grupė Rygoje surengė krizių modeliavimo pratybas ir, mūsų nuomone, dauguma žmonių nemato savo individualios atsakomybės, nes mano, kad valstybė turi viskuo pasirūpinti”, – pripažino Kitsas.
Jis mano, kad būtinos platesnės visuomenės mokymo programos.
Nors karinėse pratybose „Namejs“ buvo imituojamas civilių evakuacijos scenarijus, jos buvo vykdomos labai ribotu mastu. Taip pat buvo pavienių ribotos evakuacijos ir savivaldybių mokymo pratybų pavyzdžių, tačiau ne tokio masto, kokio reikalauja dabartinė saugumo situacija.
„Šiuo metu daroma prielaida, kad žmonės galės patys savimi pasirūpinti.
Pavyzdžiui, Estija pailgino individualios atsakomybės laikotarpį krizinėse situacijose nuo 72 valandų iki 10 dienų. Tuo pačiu teoriškai galėtume padidinti savo pasirengimo reikalavimą iki vieno mėnesio, tačiau jei žmonės neturi net elementariausių įgūdžių ir žinių, ką daryti suskambėjus sirenai, tai nepadės. Negalime kurti civilinės gynybos prielaidomis“, – pabrėžė mokslininkas.
Kits taip pat pabrėžė, kad civilinės saugos planų ir karinių planų koordinavimas yra itin svarbus.
Kaip pavyzdį, kas gali nutikti, kai tokie planai praktiškai nesuderinami, jis nurodė pirmąją visapusiško Rusijos invazijos į Ukrainą dieną, kai už Kijevo teritorinę gynybą atsakinga karinė brigada įstrigo eisme ir negalėjo pajudėti, nes gyventojai bėgo iš miesto ir susidarė didžiulės spūstys pagrindiniuose transporto maršrutuose.
Kits pabrėžė, kad krizinėse situacijose būtina tiek kritinė infrastruktūra, tiek valstybės institucijų tęstinumas, todėl kiekvienas turi prisiimti savo dalį atsakomybės.
„Visa tai turi būti iš anksto surepetuota pagal didelio masto scenarijų, nes jei viena grandinės grandis sugenda, visa sistema gali būti paralyžiuota“, – aiškino jis.
„Pavojinga manyti, kad kažkaip viskas bus gerai“, – perspėjo mokslininkas.
Taip pat skaitykite: Karo atveju NATO planuoja greičiau dislokuoti pajėgas Latvijoje
Sekite mus Facebook ir X!
