Sveiki sugrįžę į „World Brief“, kur mes žiūrime Rumunija‘s pripažinti negaliojančiais rinkimai, didžiuliai Europos Sąjunga – Mercosur laisvosios prekybos susitarimą ir reikalauja sustabdyti Pietų Korėjos Prezidento Yoon Suk-yeol galios.
„Agresyvios“ Rusijos atakos
Rumunijos Konstitucinis Teismas penktadienį anuliavo šalyje vykstančius prezidento rinkimus, motyvuodamas tariamu Rusijos kišimusi. Aukščiausiojo teismo sprendimas yra galutinis ir privalomas. Pagal nutartį, visas prezidento rinkimų procesas, kurio metu daugiau nei pusė užsiregistravusių rinkėjų balsavo per pirmąjį turą, turės būti kartojamas. Kadenciją baigiančio prezidento Klauso Iohanniso kadencija baigiasi gruodžio 21 d., o kol vyriausybė neparinks naujos rinkimų datos, neaišku, kas jam pasitraukus taps valstybės vadovu.
Sveiki sugrįžę į „World Brief“, kur mes žiūrime Rumunija‘s pripažinti negaliojančiais rinkimai, didžiuliai Europos Sąjunga – Mercosur laisvosios prekybos susitarimą ir reikalauja sustabdyti Pietų Korėjos Prezidento Yoon Suk-yeol galios.
„Agresyvios“ Rusijos atakos
Rumunijos Konstitucinis Teismas penktadienį anuliavo šalyje vykstančius prezidento rinkimus, motyvuodamas tariamu Rusijos kišimusi. Aukščiausiojo teismo sprendimas yra galutinis ir privalomas. Pagal nutartį, visas prezidento rinkimų procesas, kurio metu daugiau nei pusė užsiregistravusių rinkėjų balsavo per pirmąjį turą, turės būti kartojamas. Kadenciją baigiančio prezidento Klauso Iohanniso kadencija baigiasi gruodžio 21 d., o kol vyriausybė neparinks naujos rinkimų datos, neaišku, kas jam pasitraukus taps valstybės vadovu.
Iš pradžių šį sekmadienį numatytas antrasis turas supriešino prorusišką kraštutinių dešiniųjų kandidatą Caliną Georgescu ir proeuropietišką centristų lyderę Eleną Lasconi. Pirmadienį Konstitucinis Teismas patvirtino pirmąjį prezidento rinkimų turą, per kurį Georgescu pakilo į pirmąją vietą, nepaisant to, kad apklausos duomenimis, likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, jis buvo vienas skaitmuo. Tačiau teismas nusprendė panaikinti šį sprendimą po to, kai Rumunijos aukščiausioji saugumo taryba trečiadienį išslaptino dokumentus, kuriuose akcentuojamos „agresyvios hibridinės Rusijos atakos“ rinkimų laikotarpiu.
Maskva neigė bet kokį kišimąsi.
Teismas „siekia užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą ir teisėtumą“, sakė teisėjai ir pridūrė, kad išsamus jų sprendimo paaiškinimas bus paskelbtas vėliau. Rumunijos žvalgybos duomenimis, valdžios institucijos nustatė daugiau nei 85 000 kibernetinių atakų rinkimų svetainėse ir IT sistemose.
Jie taip pat apkaltino Rusiją vykdant didžiulę įtakos kampaniją, siekdama reklamuoti Georgescu socialinės žiniasklaidos platformose, įskaitant „TikTok“ ir „Telegram“, ir teigė, kad „TikTok“ suteikė jam „lengvatinį režimą“, nepažymėdamas jo kaip politinio kandidato, pažeidžiant šalies rinkimų įstatymus. . „TikTok“ neigė suteikęs Georgescu kokį nors specialų gydymą.
Rumunijos kovos su organizuotu nusikalstamumu persekiojimo padalinys penktadienį paskelbė, kad pradės tyrimą dėl Georgescu kampanijos. Kol kas neaišku, ar prorusiškam kandidatui bus leista dalyvauti pakartotiniame renginyje.
Socialdemokratų ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu, kuris dalyvavo rinkimuose, bet nepateko į antrąjį turą, pavadino nutarimą „vieninteliu teisingu sprendimu“. Tačiau daugelis įstatymų leidėjų pasmerkė teismo sprendimą. Tai „praktiškai oficialus perversmas“, penktadienį įrašytoje žinutėje sakė Georgescu. „Valstybė yra sukeltos komos būsenoje“.
Lasconi taip pat pasmerkė nutarimą. „Konstitucinio teismo sprendimas yra neteisėtas, amoralus ir sugriauna pačią demokratijos esmę“, – sakė ji. „Patinka mums tai ar ne, teisiniu ir teisėtu požiūriu 9 milijonai Rumunijos piliečių tiek šalyje, tiek diasporoje balsuodami išreiškė pirmenybę tam tikram kandidatui.
Analitikai nerimauja, kad teismo sprendimas gali sugriauti Rumunijos institucijas, sukelti protestus ir potencialiai kelti pavojų šalies provakarietiškai trajektorijai; Rumunija yra ES ir NATO narė. Georgescu siekia priartėti prie kitų Maskvai draugiškų tautų Rytų Europoje ir nutraukti Bukarešto paramą Ukrainai jos kare prieš Rusiją.
Toks pasitraukimas nuo Vakarų „turėtų rimtų neigiamų pasekmių JAV bendradarbiavimui saugumo srityje su Rumunija“, trečiadienį po dokumentų išslaptinimo perspėjo JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
Gruodžio 1 d. vykusiems parlamento rinkimams, kuriuose kraštutinių dešiniųjų partijos užsitikrino trečdalį mandatų, bet valdantieji socialdemokratai laimėjo didžiausią frakciją, teismo sprendimas neturės įtakos.
Šios dienos skaitomiausia
Ką mes sekame
Blockbuster prekybos sutartis. Po 25 metus trukusių derybų Europos Sąjunga ir Mercosur blokai penktadienį viršūnių susitikime Urugvajuje pagaliau pasiekė didžiulį laisvosios prekybos susitarimą. Susitarimas sumažins tarifus daugiau nei 90 procentų prekių ir sukurs naują 700 milijonų žmonių rinką. Derybininkai tikisi, kad tai padės sumažinti Europos priklausomybę nuo Kinijos ir izoliuoti žemyną nuo siūlomų tarifų, kuriais grasino išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Šis susitarimas nėra tik ekonominė galimybė; tai politinė būtinybė“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Žinau, kad stiprūs vėjai pučia priešinga kryptimi, link izoliacijos ir susiskaidymo, bet šis susitarimas yra mūsų greitas atsakas.
Sandoris vis dar susiduria su keliais reikšmingais iššūkiais. Kad jis įsigaliotų, tekstas turi būti išverstas į visas ES kalbas, o tai gali užtrukti kelis mėnesius, kol teisininkai svarstys formuluotę. Tada Europos Komisija turi gauti visų ES narių pritarimą, kurį turi priimti ne mažiau kaip keturios valstybės, atstovaujančios ne mažiau kaip 35 procentus bloko gyventojų, o tada Europos Parlamentas turi balsuoti, kad jį priimtų.
Toks patvirtinimas gali būti sudėtingas, nes visos Europos ūkininkai jau pažadėjo nepritarti susitarimui. Jie teigia, kad keturių Mercosur šalių steigėjų (Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus) ūkininkai kenkia aplinkai, nes jų pareiškimai dėl pesticidų naudojimo ir gyvūnų gydymo yra mažesni. Austrijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Lenkijos vyriausybių vadovai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad dėl laisvosios prekybos susitarimo Europos rinkose gali kilti nesąžininga konkurencija.
Sustabdomos galios. Pietų Korėjos prezidentas Yoonas Suk-yeolas penktadienį patyrė dar vieną politinį smūgį, kai jo Tautos jėgos partijos lyderis Han Dong-hoonas paragino sustabdyti jo vykdomąsias galias. Han citavo „patikimus įrodymus“, kad Yoonas siekė suimti savo oponentus po to, kai antradienį paskelbė trumpalaikį karinės padėties įsakymą.
Pasak Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Hong Jang-wono, Yoon pareikalavo suimti Haną, Demokratų partijos lyderį Lee Jae-myungą ir keletą kitų įstatymų leidėjų. Hanas anksčiau pažadėjo pabandyti sustabdyti apkaltos procesą prieš Yooną, su kuriuo prezidentui šeštadienį turėtų susidurti. Tačiau Hanas sakė, kad sužinojęs apie šią žvalgybinę informaciją pakeitė jo nuomonę, ir pridūrė, kad yra „didelė rizika“, jog Yoonas vėl imsis panašių veiksmų, jei liktų valdžioje.
Sinagogos gaisras. Australijos valdžia ieško kelių žmonių, tariamai padegusių sinagogą Melburne anksti penktadienį. Greitosios pagalbos tarnybos buvo iškviestos į Adass Israel sinagogą apie 4 valandą nakties vietos laiku – likus vos valandai iki numatytos rytinių pamaldų šventykloje. Vienas žmogus buvo lengvai sužeistas, pranešė vietos policija, o pastatas buvo smarkiai apgadintas.
„Aš visiškai netoleruoju antisemitizmo“, – sakė Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese. „Jam visiškai nėra vietos Australijoje“. Pranešimų apie antisemitinius aktus Australijoje ir visame pasaulyje padaugėjo nuo 2023 m. spalio 7 d., kai „Hamas“ atakavo Izraelį. Australijos žydų vykdomosios tarybos duomenimis, nuo 2023 m. spalio iki šių metų rugsėjo mėnesio šalyje buvo užfiksuota daugiau nei 2000 prieš žydus nukreiptų incidentų.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu apkaltino Albanijos vyriausybę skatinant tokius nusikaltimus vadinamąja antiizraeline politika, įskaitant paramą Palestinos valstybės kūrimui.
Šansai ir pabaigos
Kai 2019 m. balandžio mėn. didžiulis gaisras sunaikino didžiąją dalį garsiosios Paryžiaus Dievo Motinos katedros, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje gedėjo. Tačiau šį savaitgalį Prancūzija po plataus restauravimo proceso vėl atidarys istorinį UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dvi dienas truksianti ceremonija, kurioje dalyvaus apie 50 pasaulio lyderių, vyksta tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas stengiasi sukurti stabilumo atmosferą po balsavimo dėl nepasitikėjimo, kuris trečiadienį nuvertė ministrą pirmininką Michelį Barnier.
