Norstat ir Ühiskonnauringute Instituut bendrai atliktas tyrimas padarė išvadą, kad daugiau nei pusė estų mano, kad užsienio darbo jėgos antplūdis turi neigiamos įtakos atlyginimams, o kalbos reikalavimai taip pat turėtų būti griežtesni, rašo ERR News.
Apklausos metu gauti duomenys rodo, kad 85% dalyvių mano, kad užsieniečiams turėtų būti taikomi tokie patys valstybinės kalbos ir kvalifikacijos reikalavimai kaip ir vietiniams darbuotojams. Dauguma, 82 proc., mano, kad taksi ir pasidalijimo platformų vairuotojai turėtų mokėti estų kalbą B-1 lygiu, o 12 proc. apklaustųjų nemano, kad toks reikalavimas yra būtinas. Dauguma apklaustųjų taip pat nurodė, kad užsieniečiai turėtų išmokti estų kalbą per tam tikrą laikotarpį.
Estų požiūris į darbo jėgą iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių skiriasi. Darbo jėgos antplūdį iš ES palaiko 37 proc., prieš – 53 proc. Liberalios politikos šalininkai parodė didesnę paramą bloko darbuotojams. Nuomonė apie darbuotojus iš trečiųjų šalių gerokai skiriasi – tam pritaria tik 19 proc., o prieš – 71 proc., o visų partijų šalininkų nuomonė yra panaši.
Užsienio darbo jėga laikoma konkurencijos šaltiniu vietinėje darbo rinkoje,
ir 53% apklausos dalyvių mano, kad užsienio darbuotojų antplūdis neigiamai veikia darbo užmokestį. 47% respondentų nurodė, kad darbo jėgos antplūdis iš užsienio apsunkina darbo paieškas. Grėsmę darbo rinkai ypač jaučia Centro partijos rinkėjai, dažnai atstovaujantys rusakalbiams gyventojams, imigrantus jie suvokia kaip tiesioginę grėsmę savo pajamoms. Be ekonominių klausimų, didelę reikšmę turi ir saugumas, o 58% respondentų mano, kad darbo jėga iš trečiųjų šalių yra potenciali grėsmė saugumui.
Apklausa taip pat parodė, kad 65% respondentų mano, kad Estijos ekonomika turėtų naudoti automatizavimą, o ne užsienio darbo jėgą.
Taip pat skaitykite: Per šešerius metus užsieniečių darbuotojų skaičius Lietuvoje išaugo dvidešimt kartų
Sekite mus Facebook ir X!
