Finansų institucijos ir investuotojai paragino Europos Sąjungą, kuri svarsto persvarstyti savo požiūrį į energetinio saugumo svarbą, neatsilikti nuo naujos krypties ir užkirsti kelią naujoms dujų ir naftos žvalgyboms Arktyje, pranešė Reuters.
Kvietime pabrėžiamas investuotojų susirūpinimas, kad Irano branduolinis susitarimas, kurį paskatino JAV ir Izraelio atakos, ir dėl to kilusi energetikos krizė gali būti panaudota kaip dingstis atsisakyti klimato tikslų tuo metu, kai tiekimo užtikrinimas yra labai svarbus vyriausybių darbotvarkėse.
Šiaurės šalių skolintojos „Nordea“ padalinys „Nordea Asset Management“ ir 11 kitų finansų institucijų pasirašė Europos Komisijos raginimą nekeisti savo pozicijos, perspėdami, kad tai gali pakenkti klimato tikslams ir kelti grėsmę energetiniam saugumui ilgalaikėje perspektyvoje.
Prireiks daugiau nei dešimtmečio, kol Arktyje pradėtų veikti naujos iškastinio kuro gavybos vietos, o tai reiškia, kad nauji telkiniai neišspręs dabartinės krizės, sakoma laiške EK. Jį taip pat pasirašė mokslininkai ir visuomeninės organizacijos.
Kreipimosi autoriai pabrėžė, kad Arkties regionai yra viena pažeidžiamiausių planetos ekosistemų.
unikalių būtybių namai, o plečiantis naftos ir gamtinių dujų gavybai jiems būtų daromas didelis spaudimas.
Karas Irane sukrėtė tarptautinę energijos rinką, o gamtinių dujų kaina Europoje smarkiai išaugo. Didžiausia dujų tiekėja Europai Norvegija, kuri nėra ES narė, paragino Briuselį atšaukti moratoriumą. Daugelis Norvegijos naftos telkinių artėja prie išsekimo, o tai reiškia, kad 2030-aisiais Norvegijos naftos gavyba sumažės. To būtų galima išvengti pradėjus eksploatuoti naujus telkinius.
Dabartinė ES politika pasisako už naujų projektų Arktyje uždraudimą ir prieštarauja išteklių supirkimui iš naujų telkinių. Tačiau oficialus moratoriumas nebuvo priimtas. EK atstovas nurodė, kad ES peržiūri savo Arkties politiką, tačiau sprendimas dar nepriimtas.
Taip pat skaitykite: Baltarusijos trąšų tranzitas – strateginė galimybė, kurią Latvija ignoruoja
Sekite mus Facebook ir X!
